Kitaip nei neringiškiai, klaipėdiečiai nelinkę pritarti VSTT užsakymu parengtam KNNP tvarkymo planui.
"Jame neatsižvelgta į jau galiojantį Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Jei mes suderintume šį dokumentą ir nereikalautume jo koreguoti, Smiltynėje artimiausius dešimtmečius negalėtume nieko daryti, tik aplinką tvarkyti, takelius pašluoti, lapus sugrėbti", - aiškino uostamiesčio vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Jo teigimu, tai ne tvarkymo, o "suvaržymų planas".
A. Mureikai pritaria ir Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
"Smiltynė turi būti vizitinė miesto kortelė. Čia yra geriausi paplūdimiai, kuriuos mėgsta ne tik klaipėdiečiai. O VSTT parengto tvarkymo plano tikslas - kad kuo mažiau žmonių patektų į Smiltynę", - piktinosi R. Staševičiūtė.
Jos vadovaujamo komiteto nariai išsiuntė raginimą miesto merui Vytautui Grubliauskui, kad šis pakviestų VSTT atstovą, o geriausiai - pačią R. Baškytę, dalyvauti Tarybos posėdyje.
"Būtų įdomu išgirsti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi nustatant vienokius ar kitokius draudimus ir, mūsų manymu, nepagrįstus suvaržymus", - aiškino R. Staševičiūtė.
Mat pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, vadinamosiose laivų kapinėse planuojama įrengti jachtų uostelį. Tik prieš tai reikia iškelti Kuršių marių dugne esančias laivų liekanas. Tam yra parengtas projektas ir pateikta paraiška finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. Tačiau pagal VSTT planą, šią vietą siūloma rekultivuoti ir užsodinti mišku.
"Jei investuosime milijonines lėšas laivams iškelti ir teritorijai sutvarkyti, kurioje vėliau galėsime tik mišką sodinti, būtų neracionalus pinigų švaistymas", - stebėjosi A. Mureika.
Be to, klaipėdiečiai planavo palei visą Kuršių marių pakrantę Smiltynėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus. Tačiau KNNP tvarkymo plano rengėjams atrodo patogiau, kad dviračių takas eitų ne tiesiai, o darytų kelių kilometrų ilgio kilpas į mišką.
Klaipėdiečiai seniai skundžiasi, kad Smiltynėje nėra civilizuotų tualetų. KNNP tvarkymo plano rengėjai tam lyg ir neprieštarautų, tačiau reikalauja, kad tualetas būtų įrengtas tarnybai skirtame pastatėlyje.
"Tačiau tokiam tualetui pastatyti, o vėliau ir jį išlaikyti tektų skirti krūvą pinigų iš miesto biudžeto. Mes planavome, kad tualetai būtų įrengti kavinukėse, nedideliuose privačiuose viešbutukuose. Verslininkams juk būtų naudingiau juos laikyti ištisus metus, o ne tik du mėnesius. O tos kavinukės sukurtų pridedamąją vertę puikiems Smiltynės paplūdimiams, skatintų verslininkus investuoti. Tačiau gamtos sergėtojai daro viską, kad į Kuršių neriją, o taip pat ir Smiltynę, atvyktų kuo mažiau žmonių, kad ši teritorija būtų prieinama tik išrinktųjų rateliui", - piktinosi Teritorijų planavimo komiteto narys Rimantas Cibauskas.
KNNP tvarkymo planą, kai jį suderins Neringos ir Klaipėdos savivaldybių tarybos, tvirtins Vyriausybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą