Laimina estakados per marias idėją

Visi kalbėjusieji tarybos posėdyje pasisakė už tai, kad kaip atrakcija turi likti keltas, keliantis keleivius į Smiltynę iš šiaurinio rago.

Netrūksta problemų

Posėdžio dalyvius Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus supažindino su problemomis, verčiančiomis būtent dabar pradėti kalbėti apie tiltą arba lengvesnės konstrukcijos estakadą į Kuršių neriją.

Netrukus netoli AB "Smiltynės perkėla" naujosios perkėlos, iš kurios keltai kelia transporto priemones į Smiltynę, ims veikti LKAB "Klaipėdos Smeltė", ketinančios per metus krauti apie 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), konteinerių paskirstymo punktas. Tad didelių laivų konteinervežių laivyba į šį terminalą intensyvės.

VIETA. Bent jau kol kas geriausia estakados pradžios vieta vadinama uostamiesčio Kairių gatvė. Nerijoje tokia estakada nusileistų maždaug ties paminklu kariams. Redakcijos archyvo nuotr.

Šiemet rudenį visai šalia naujosios perkėlos turėtų pradėti funkcionuoti naujas keleivių ir krovinių terminalas, kurio laivų apsisukimo ratas bus būtent toje vietoje, kurią kerta "Smiltynės perkėlos" keltai.

Nemenką įtaką darys ir kitų metų pabaigoje turintis pradėti veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

A. Vaitkus netiki projektuotojų pasakymais, kad laivas dujovežis praplauks per valandą. Jo manymu, tam prireiks poros valandų. Žinia, kitų laivų eismas tuo metu bus stabdomas. Toks laivas atplauks ir išplauks bent kartą per savaitę, vadinasi, eismas bus stabdomas 4 valandas.

Pagal galiojančias taisykles, keltai turi praleisti didžiuosius laivus. Vadinasi, jų eismas bus gerokai apribotas.

Kitas dalykas, "Smiltynės perkėlos" keltai per metus perkelia 500-600 tūkst. įvairių transporto priemonių. Visos jos paprastai važiuoja per miesto centrą, trimis pagrindinėmis gatvėmis - Taikos, Baltijos prospektais bei Minijos gatve. Teigiama, kad per Kuršių marias iš Kairių gatvės pastačius estakadą, kuri nusileistų ties nerijoje esančiu paminklu kariams, nutiesus pietinį aplinkkelį, mieste gerokai sumažėtų autotransporto srautai, pagerėtų žmonių gyvenimo sąlygos.

Pasak A. Vaitkaus, XXI amžiuje baimintis dėl estakados žalos gamtai nereikėtų, nes yra įvairių technologijų.

Siūlyti keli variantai

Buvęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis buvo įpareigojęs A. Vaitkų dar tada, kai jis dar dirbo ministerijoje, išanalizuoti tokios estakados galimybes.

Tuo metu atlikta studija nagrinėjo kelis variantus. Tunelio po mariomis atsisakyta dėl didelės altitudės ir kainos. Norint iškelti naujosios perkėlos keltus už Kiaulės Nugaros salos būtų susiduriama su problemomis. Žiemą ten ledas, tad tektų jį laužyti.

Kiti du variantai siūlė tiesti tiltą iš miesto centro. Tokiu atveju tilto dalys būtų gerokai įsibrovusios į Kuršių neriją, kad netrukdytų laivybai, jis privalėtų būti labai aukštas. Be to, automobilių srautai būtų likę mieste.

Variantas, numatęs keltą ties Kiaulės Nugaros sala, dabartinėmis sąlygomis nebeturėtų būti svarstomas dėl SGD terminalo.

Anuo metu geriausiu variantu buvo pripažintas tiltas nuo Kairių gatvės. Jo ilgis virš vandens - 1,3 km, bendras ilgis - 1,5 km. Ilgis Smiltynės pusėje būtų 20-25 m. Aukštis virš vandens - 12-14 metrų. Tilto dalis virš farvaterio būtų pasukama. Jis garantuotų susisiekimą visą parą ir bet kokiu oru. "Smiltynės perkėlos" mokestinė sistema būtų perkelta į estakadą.

Niekas nepasisakė prieš

UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas pasakojo, kad vokiečiai irgi svarstė, ar statyti tiltą į Riugeno salą. Galų gale jie jį pastatė ir dabar yra labai patenkinti. Jie irgi paliko kelto atrakciją turistams.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kėlė klausimą, kam būtų naudojama naujosios perkėlos teritorija. Bendrajame miesto plane jokių apribojimų dėl jos nėra. Pasak jo, spendžiant tilto klausimą neišvengiamai turi būti tariamasi su miesto valdžia, atsižvelgiama į tai, ką miestas joje nori matyti.

Buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas teigiamai įvertino visus A. Vaitkaus išvardintus estakados pliusus. Jis priminė, kad tuomet, kai buvo statoma naujoji perkėla, tuometiniame miesto generaliniame plane buvo nuostata, kad ji turi pagerinti pietinės miesto dalies gyventojų patekimą į Smiltynės pliažus. Jo manymu, ir ateityje jiems neturėtų būti atimta tokia galimybė. Tokią jo pastabą žadėta įrašyti į protokolą.

Beje, anais laikais taip ir nepavyko valdžiai įteisinti Klaipėdos miesto ribų ties Alksnyne, tad V. Greičiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad tiltas įsibrautų į Neringos miesto valdas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika domėjosi, ar tiltas nepablogins pietinėje uosto dalyje dirbančių krovos kompanijų darbo sąlygų, nestabdys jų plėtros, ar jos apskritai dėl intensyvėjančios laivybos neliks atskirtos ir neatsidurs vakuume.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža atkreipė dėmesį į tai, kad ateityje uostui gali prireikti dar platesnės Kairių gatvės. Jo manymu, reikėtų statyti estakadą, kurios aukštis virš vandens siektų 20-25 m, nes tada nereikėtų daryti pasukamojo tilto.

Pasisakiusiųjų, kad tilto nereikia, nebuvo.

Istorija

Yra duomenų, kad tilto per marias statybos projektas buvo pradėtas rengti dar 1985-aisiais.

1997 m. tuometis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas pranešė, kad tiltą į Kuršių marias siūlosi statyti viena Australijos bendrovė. 2003 m. po galimybių studijos specialistai pasiūlė statyti ažūrinį tiltą, kuris Klaipėdoje prasidėtų prie Smeltės pusiasalio. Kitapus tiltas būtų atsirėmęs į Smiltynės kelio postą. Tiltas turėjo būti tiesiamas per Kiaulės Nugaros salą, ant kurios būtų atsiradusios jo atramos.

Tokiai idėjai aktyviai pasipriešino Prezidentūra, galiausiai jam nepritarė Valstybinė paminklosaugos komisija.

Pernai birželį Vyriausybės patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio tvarkymo plano 98 punkte rašoma, kad "tilto statyba per Kuršių marias nenumatoma, kaip transporto plėtros požiūriu neefektyvi ir Kuršių nerijos išsaugojimui pavojinga priemonė".