"Brangiausios dovanos, kurias gavau iš vyro Antano - tai mūsų vaikai", - sakė Kretingos rajono Nausėdų kaime gyvenanti daugiavaikė mama Birutė Juškėnienė. Už dešimties vaikų auklėjimą dorais žmonėmis šiemet savo rajone ji buvo pristatyta Metų žmogaus nominacijai.
Birutė ir Antanas
Juškėnai pirmiausia savo kaimo bendruomenėje pradėjo švęsti Šeimos dieną, o paskui tą idėją pasigavo ir televizija. Tuomet jų šeima buvo apdovanota respublikiniame projekte "Darni šeima".
Sunkūs metai
Įkėlus koją į Juškėnų namus pakvipo kepama duona.
"Iš ryto užplikau, po to dedu raugą, ir iki kito ryto ją plaku žemaitišku "menturiu" kas valandą. Išeina labai skani, ekologiška duonutė", - sakė ponia Birutė, kuri su dukromis ir sūrius spaudžia, ir tortus kepa.
"Šeima - neišpasakytas turtas ir jį reikia saugoti, kol gyvename, o ne po visko raudoti prie kapo, prašant atleidimo. Gyvenimas rodo, kad tėvai su vaikais po teismus pradeda tampytis dėl turto. Tai - nemalonūs dalykai. Žmonės yra sumaterialėję, nebėra dvasinio gėrio, pikti, susiraukę iš skiedros priskaldo vežimą. Mažai bendrauja, todėl vaikai nemandagūs, nepagarbūs", - kalbėjo Antanas ir Birutė.
Jiedu iš Klaipėdos atsikraustė į Nausėdus. Diržų veržtis, kad vaikus išmaitintų, kaip ir neteko, bet sunkūs metai buvo tada, kai vyriausias sūnus Augustas nukrito nuo statybų pastolių ir vos išgyveno. Keturiolika parų buvo komos būsenos, su mama aštuonis mėnesius gyveno ligoninėje ir iš naujo mokėsi vaikščioti. Dar sunku buvo ir tada, kai antrą kartą vyrui buvo atlikta stuburo operacija. Bet kai turi gerų kaimynų, truputėlį lengviau visa tai buvo ištverti. Ištikus nelaimei atsisijojo netikri draugai, o šeima užsigrūdino kaip plienas.
Mergaitės sakė, kad daug įdomiau buvo auginti mažylius broliukus negu žaisti su lėlėmis. Vyresni broliukai juokavo, kad pagrandukas Justas yra "žiauriai išlepintas" ir kvietė pažiūrėti šeimyninio nuotraukų albumo. Ypač mielos buvo nuotraukos, kur matyti, kaip Jovita ir Lina šoka "Šypsenėlių" ansamblyje, kaip vaikai žaidžia su ką tik atvestais paršeliais. Kartą kiaulė jų atsivedė net 27, tad parsinešė trobon, nes reikėjo ne tik paskiepyti, bet ir nužnybti aštrius dantukus, kad kiaulei mamai spenių nenugriaužtų.
 |
| Šeimos atžalos juokavo į tvartą fotografuotis neisią, nes karvė savo grožiu juos užgožtų, tad žongliravo krituoliais. |
Kaip Antanas žmoną pakeitė
"Po pasaulį vaikšto dvi obuolio puselės, ir jeigu jos skirtos viena kitai - susitinka", - sakė Birutė.
Jie su Antanu dirbo autobusų parke, tad ten ir susipažino. Moteriai patiko šviesiaplaukis vyras su ūsiukais, o Antanui - it iš pieno plaukusi moteris. Ši buvo vienturtė ir svajojo turėti didelę šeimą, o gyvenimas patvarkė taip, kad susilaukė dešimties atžalų. Moteris sakė, kad kaskart, po širdimi suspurdėjus gyvybei, jausdavosi pakiliai. Žinojo, kad svarbią akimirką, jai gimdant, vyras bus šalia. Į šį pasaulį vaikai ateidavo per pusantros valandos po sąrėmių.
Šeima sukūrė kaimo bendruomenę, kvietėsi verslininkus, siekė, kad būtų sutvarkytas kaimo kelias, apšvietimas, bet kol kas išsireikalavo tik tiek, kad būtų pastatyta būdelė, kurioje vaikai laukia autobusiuko.
Verslininkas Juozas Motiejauskas užleido savo trobą bendruomenės susibūrimams, nes kaime nebuvo nė vieno valdiško pastato. Dabar yra kur surengti susitikimus su misionieriais, švęsti šventes, o senosios moteriškės susirenka kalnus giedoti, išmokė to ir poną Antaną. Be to, Juškėnai neretai kviečiami į vestuves piršliais, nes Dievas jiems "gerai liežuvį pakabino".
Šaunioji pora net dalyvavo televizijos projekte "Pakeisk žmoną". Iniciatorė buvo Birutė, nors nesitikėjo, kad televizininkai pakvies šou dalyvauti daugiavaikę šeimą, nes jos paprastai lieka nuošalyje. Birutė "gavo" vyrą labai panašų į savo, tik jaunesnį, ir "auklėti" šio neteko, todėl tik suvaidino konfliktą.
O štai pas Antaną kurį laiką gyveno moteris, "Kauno ponios" rinkimuose pelniusi "Talento" nominaciją. Antanas juokėsi sužinojęs, kad ji, apsimesdama aukštuomenės ponia, tipeno į tvartą su aukštakulniais, įmautais į "kaliošus". Vėliau paaiškėjo, kad ji yra gimusi ir užaugusi kaime.
Gynėjas
"Nelenktyniausiu su klaipėdiečiais Alenčikais, auginančiais 17 vaikų. Mano gyvenimas yra mano. Pašvęstas vaikams. Bet jau uždarėme "vaikų fabrikėlį", - juokėsi Antanas. O linksmų plaučių žmona tarstelėjo: "Niekada nesakyk niekada..."
Sakė vaikų nebaudžiantys, nors šie tai baldus sulaužo, tai po medžius karstosi, keturi meistreliai tėvo plaktukus išnešioja. Vienas kitą ir mokykloje globoja, nors neseniai vieną brolį klasės draugas "galva į sieną įmūrijo". Tėtis sakė, kad vaikai labiau prisibijo mamos, nes jis - ramesnio būdo, po Svarstyklių ženklu, Zuikio metais gimęs, tad linkęs apsvarstyti situaciją. Žmona - Jautis ir Drakonas viename, temperamentinga moteris.
Ilgus metus vairavęs autobusą Antanas sako, kad bėdos dėl stuburo ligos - profesinė liga. Net tarnaudamas kariuomenėje, sėdėjo prie tanko vairo.
"Vaikštau dabar kaip saldainiukas, bijau sunkesnį daiktą kelti, gerai, kad sūnūs pripuola padėti. Jau ir prie gyvulių padeda: turime karvę, veršingą telyčią, paršavedę, ančių ir kalakutę, likusią be poros", - sakė vyras.
Dar prie sveikatos problemų prisidėjo įvykis, kai vairuodamas autobusą, Antanas užstojo vaikinuką, kurį užpuolė chuliganai. Tuomet jie subaladojo ir vaikino gynėją. Vėliau vyrui teko apginti nėščią žmoną, prie kurios kibo kaimo banditėlis. Gerai, kad jaunystėje lankė imtynes. Nors šiaip jau Birutė - drąsi moteris, pati moka už save pakovoti. Juokiasi nepavydinti moteriai, nuo kurios reiktų savo Antanėlį ginti.
"Man buvo juokinga, kai draugai sakė: "Antanai, jau po penkių metų meilė baigsis, eisi ieškoti kitų". Praėjo per dvidešimt metų, tas prietaras nepasitvirtino, aistra neišblėso. Tai matyti ir iš to, kad žmonai dar blyksteli ir pavydo kibirkštėlė", - sakė vyras.
Išgyvenęs savo tėvų skyrybas, užaugintas močiutės, sakė, jog niekada neleistų savo vaikams augti be tėvo.
"Jokį kryžių nesijaučiu nešąs, na, pjūkliuką įsitaisiau sau ant sprando", - vėl juokauja.
Kai su vaikais perskaitė apie įsteigtą "Gyvybės langelį", šie paprašė: "Mamyte, važiuojam, pasiimam paliktą vaikiuką iš to krepšio". Buvo jie nusižiūrėję mielą berniuką įvaikinimui, bet valdininkai nukirto, kad neva šiam Juškėnų namuose būtų per maža vietos. Užtat globos namuose - per akis vietos vaiko vienatvei.
Kai ponas Antanas išskubėjo į kaimo bendruomenės susirinkimą, Birutė pažėrė apie savo žmogų gražių žodžių virtinę.
"Jis toks geras. Aš esu laimėjusi gyvenimo loterijoje didžiausią prizą. Vos susitikome, žinojau, kad tas žmogus bus mano", - sakė ji.
Moteris juokėsi nėštumo metu turėjusi keistų simptomų: negalėjo nesupykinus į ranką paimti pomidoro anei paliesti mėsos, o kai laukėsi Antanuko, jai kvepėjo dažai ir benzinas arba panūsdavo vyno.
"Bet kaprizų nerodžiau. Gal moterys supyks, bet taip būna, kai prašosi išskirtinio dėmesio. Jeigu esi sveika, viskas teka sava vaga. Buvau laimingiausia, žiūrėdama, kaip vyras nešiojasi jam įduotą ką tik gimusį vaikelį ir nepaprastai juo džiaugiasi", - atviravo moteris.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą