Laivybos Nemuno upe ypatumai

UAB "Etnos ekspozicija" generalinis direktorius K. Grigaitis norėjo savo akimis pamatyti, kaip atrodo tos brangios investicijos į Nemuno vandens turizmą naudojant Europos Sąjungos (ES) paramą. Vien tik įvairioms turizmo galimybių studijoms buvo išleisti 200 tūkst. Lt, o prieplaukoms ir uosteliams statyti - net 40 mln. Lt. Projektai įgyvendinti prieš dvejus metus, tačiau apie tai, kaip tos prieplaukos naudojamos, iki šiol daugiau nieko nebuvo girdėjęs.

VIENINTELIAME Šilutės uostelyje galima pasipildyti degalų atsargas.

Tai, kad šiemet Nemunas buvo sekliausias per 20-30 metų laikotarpį, patvirtino ir Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas. Netgi nuogąstauta, jog rekordinis seklumas atsirado galbūt dėl nedraugiško kaimynų elgesio užpildant baseinus. Pasak G. Labanausko, šiuo metu laivybos sąlygos Nemune jau normalios, bet vasara buvo labai sunki.

K. Grigaitis Nemunu iš Drevernos iki Kauno ir atgal plaukė per patį seklumo piką, t. y. paskutinę liepos savaitę. Keliauta patogiu, būtent sekliems upių ir ežerų vandenims pritaikytu motoriniu katamaranu. Jo priekinių pontonų forma apvali, tad patogu užplaukti ant kranto nesužalojant laivo konstrukcijos.

Jurbarke - dvi prieplaukos

Šilutės uostelis katamarano įgulai padarė gerą įspūdį: tvarkingas, gražus, kainos už stovėjimą nedidelės, yra kavinė, dušas. O svarbiausia, čia buvo vienintelė vieta, kurioje civilizuotai buvo galima prisipildyti benzino bakus.

ĮSITIKINO. Klaipėdietis verslininkas K. Grigaitis įsitikino, kad turistauti Nemunu tikrai galima.

Pasirodo, norint plaukti Nemunu, pasienio zona, reikia ne tik asmens pasų, bet ir leidimo, kurį pasiimti turi važiuot keliolika kilometrų į pasienio užkardą, esančią miškuose už Šilutės miestelio. Apie tai reikėtų žinoti iš anksto ir pasirūpinti leidimu. Su Lietuvos pasieniečiais keliautojams teko susidurti net tris kartus - buvo tikrinami dokumentai.

Plaukdami pro Sovetsko Luizos tiltą keliautojai stebėjosi, kad krantinių, pritaikytų švartuotis laivams, nebuvo nei vienoje, nei kitoje pusėje, o patogūs išlipti ir įsikurti pliažai Lietuvos pusėje yra tik iki tilto.

Bendras pasienio ruožas iš abiejų pusių vaizdingas ir gražus, bet Lietuvos pusėje jis labiau apžėlęs ir laukinis, nepatogu išlipti, nėra daug smėlėtų pliažų. Vaizdas gerėja jau už Rambyno kalno. Bitėnų prieplauka graži ir tvarkinga, svarbiausia, kad yra vietos ir palapinėms pasistatyti.

Bet kokius plaukiant Nemunu patiriamus nemalonumus atperka puikūs vaizdai.

Jurbarke rado net dvi prieplaukas, viena jų saugoma. Iš čia dviem gražiais laivais žmonės plukdomi į Nidą. Jurbarke yra galimybė nuo "Ventus" degalinės nusinešti pilnas talpyklas degalų iki krantinės ir prisipildyti bakus, tačiau tam reikia vyriškos jėgos.

Gražiausi vaizdai, patogiausios vietos yra tarp Jurbarko ir Kauno, kur vandens turizmas jau dabar gali puikiausiai gyvuoti.

Kaunas - ne pramoginiams laivams

Nuo Jurbarko plaukiant toliau į viršų Nemuno krantai vis gražesni, krantinių vis daugiau, vietų stovyklauti pakanka ir priplaukti visur įmanoma. Pasukę į Seredžiaus krantinę keliautojai pasiteiravo, kur yra benzino kolonėlė, ir buvo nemaloniai nustebinti - kuro kolonėlė čia neveikė, o kita buvo tik Vilkijoje. Tačiau nuotaiką pataisė gražūs Veliuonos ir Vilkijos vaizdai, tuo labiau kad buvo ir patogios krantinės saugiai išlipti.

Kulautuvoje tikėjosi pamatyti gražią kurortinio miestelio prieplauką, įrengtą už ES lėšas, o ji pasirodė esanti visai paprastutė. Zapyškio krantinėje sustoti paskatino graži bažnytėlės forma ir abejonės dėl degalų. Iki benzino kolonėlės du kilometrai, tad reikia transporto priemonės. Gerai, kad katamarane tilpo ir dviratis, skirtas kelionėms apsipirkti ir, žinoma, degalų talpykloms vežioti.

Pasak K. Grigaičio, saugiai sustoti Kaune negalima - nėra jokios tam pritaikytos prieplaukos. Nors kairėje ir stūksojo didinga prieplauka, bet ji nepritaikyta upiniams laivams. Ir apsistoti nėra kur - palapines galima pasistatyti nebent Lampėdžių pliažuose.

Reikia maudymosi batelių

Iš Kauno atgal keliautojai pasuko nuo Kauno Vytauto bažnyčios senamiestyje, kuri ir buvo galutinis kelionės tikslas. Neries ir Nemuno santaka labai graži iš upės vidurio, tik labai jau purvinas Neries vanduo gadino Nemuno vaizdą.

Plaukiant atgal katamarano greitis jau buvo didesnis - 16 km per valandą, tad per dieną drąsiai buvo galima nuplaukti 100 km iki Smalininkų su visais sustojimais ir maudynėmis. K. Grigaitis sako, kad maudytis Nemune reikia atsargiai, nes pilna aštrių kriauklių, ir reikia turėti maudymosi batelius.

Grįžtant dokumentų patikrinimo ir vėl nepavyko išvengti. Nereikėtų pamiršti, kad daugiau kaip 100 km Nemunu eina ES siena su Rusija.

Nors prie pat Rambyno kalno ir nėra krantinės, tačiau toje vietoje galima patogiai išlipti smėlėtoje pakrantėje.

Rusijos krantas gražesnis

Nemunu katamaranu plaukiantiems lietuviams Rusijos krantas pasirodė esąs gražesnis ir patogesnis poilsiui. Pasienio sargybinių neteko pastebėti, tik porą įdomios formos bokštelių be gyvybės ženklų. Šeštadienį buvo daug žvejų ir poilsiautojų, kai kurie kūreno laužus. Susidarė įspūdis, kad aname krante pasienio zonoje ne tokie griežti pareigūnai.

Pralindę pro Luizos tiltą, turistai išsimaudė plačioje smėlėtoje pakrantėje. Matyt, Nemuno žirgyno augintiniai taip irgi gelbėjosi nuo karščio, nes visa jų kaimenė pasitiko keliautojus pliaže ir padarė didelį įspūdį.

Kaip ir plaukiant pirmyn, plaukiant atgal laivų Nemune buvo tik vienas kitas, todėl labai nustebino sutikta nedidelė lenkų jachta. Rusnėje šeštadienį jautėsi pagyvėjimas - abu pliažai buvo pilni ir vaikų, ir suaugusių.

Kadangi tik Šilutėje galima prisipildyti degalų bakus, teko užsukti į ją.Šyša siaura upė, todėl greitai lakstantys kateriai gerokai pasupo katamaraną. Atrodo, jų vairininkai nežino, kas yra geras tonas, nes vienas jų labai nustebo paprašytas sumažinti greitį.

Baigiantis kelionei katamarano įgula apsistojo draugiškame Minijos kaime, bet pusryčiauti nusprendė Ventainėje, norėdama išnaudoti katamarano galimybes priplaukti visur ir aplankyti visas pietinės marių pakrantės lankytinas vietas.

"Plaukti galima"

Anot K. Grigaičio, Lietuvos Nemuno krantas labai vaizdingas ir gražus, ypač nuo Jurbarko kylant aukštyn. Labai įdomi pasienio zona. Keliautojai katamaranu neskubėdami per 6 dienas nuplaukė 600 km. Kuras kainavo apie 1500 litų.

"Plaukti Nemunu tikrai galima, pats įsitikinau. Didžiausia degalų pasipildymo problema. Jeigu jos nebūtų, tada galėtum plaukti ir plaukti Nemunu aukštyn ir žemyn", - sakė K. Grigaitis.

Jo nuomone, kelionių laivais Nemunu lygis dabar dar yra toks, koks buvo kelionių baidarėmis lygis prieš 18 metų. Ant kranto nėra kavinių, botelių ar kt. Tačiau pradžia jau padaryta - yra 4-5 uosteliai, tad būtų galima plėtoti infrastruktūrą toliau.