Legendinis Karaliaučiaus "Kruvinasis teismas"

Pirmasis jo savininkas buvo pabėgėlis iš Zalcburgo Dovydas Šindelmaizeris (David Schindelmeiser), išsinuomojęs pilies rūsį vynui laikyti. Vėliau, 1827 m., austro įpėdiniai atidarė rūsyje užeigą, apie kurią gyventojai sakydavo: "Jeigu jūsų svečias pasiklydo Karaliaučiuje, ieškokite jo "Blutgerichte".

Tokį niūrų pavadinimą - "Kruvinasis teismas" - įstaiga gavo dėl to, kad XVII a. virš rūsio buvo teismas, be to, vokiškas žodis "Gericht" reiškia ir "teismą", ir "patiekalą".

DEVYNIOS ąžuolo statinės, iš kurių liejosi Reino, Burgundijos, Bordo ir firminis tirštas raudonas "Blutgericht Nr. 7" vynas.

Interjeras buvo stulbinantis. Didžiojoje restorano salėje stūksojo devynios ąžuolo statinės su pilies vaizdais, - iš jų būdavo pilstomas Reino, Burgundijos, Bordo ir firminis tirštas raudonas "Blutgericht Nr. 7" vynas. Palubėje kabojo mediniai burlaivio maketai.

Lankytojai būdavo priimami keliose salėse, pavadintose pagal viduramžiais naudotus kankinimo įrankius: "Didysis gaubtas", "Ispaniška adata", "Pipirų kambarys", "Kankinimų kambarys" etc. Į jas lankytojus palydėdavo įspūdingi sienų lipdiniai - baisių išraiškų kaukės. Kiek tolėliau buvo "Riterių salė", kurios palubėje sukosi septynios pelėdos stiklinėmis geltonomis akimis. Ant sienų kabėjo kankinimo įrankiai, pro mažyčius langus patekdavo mažai šviesos...

Restorano svečius aptarnaudavo padavėjai juodomis odinėmis prijuostėmis. Be kitų, čia būdavo patiekiamas tirštas raudonas vynas "Blutgericht".

Karaliaučiaus gyventojas, rašytojas, kompozitorius ir dailininkas Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffman, 1776-1822 m.), sėdėdamas šiame rūsyje, parašė eilėraštį "Blutgericht".

Tarp užeigos svečių buvo kompozitorius Richardas Vagneris (Richard Wagner), tapytojas, vienas žymiausių vokiečių impresionistų Lovisas Korintas (Lovis Corinth), rašytojai Feliksas Danas (Felix Dahn), Tomas Manas (Thomas Mann), Joachimas Ringelnacas (Joachim Ringelnatz), Paulis Vegeneris (Paul Wegener), Ernstas fon Volcogenas (Ernst von Wolzogen), Feliksas fon Liukneris (Felix von Luckner), režisierius, aktorius Heinrichas Georgė (Heinrich George), Prūsijos princas Heinrichas, Veimaro respublikos kancleris Gustavas Štrėzemanas (Gustav Stresemann) ir kiti...

Groteskiškasis "Blutgerich" garsėjo toli už Karaliaučiaus sienų.

Paskutinis restorano valdytojas buvo ponas Fojerbanas (Feuerbann).

1949 m. vokiečių spaudoje rašyta, jog Šindelmaizerių įpėdiniai planuoja atidaryti to paties pavadinimo restoraną Frankfurte prie Maino. Ar tai buvo įgyvendinta ir kiek laiko egzistavo kitas "Kruvinasis teismas", nežinoma.