M. Reisgys dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, su Mažosios Lietuvos lietuvių delegacija vyko į Paryžių, nuo 1925 iki 1934 m. buvo Klaipėdos krašto direktorijos narys (triskart pirmininkas). Vadovavo Dovilų šaulių būriui, buvo Jurgių kaimo seniūnas, prisidėjo prie "Santaros" veiklos. Užaugino šešis vaikus.
Gyvenimą baigė Austrijos koncentracijos stovykloje. Jo žmona su vaikais buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą ir iš ten namo nebegrįžo. Atžalos iš Sibiro emigravo į Australiją.
Venckai, Biržininkai
Martyno tėvas, irgi Martynas Reisgys, gimė Lankupiuose, ūkininkų šeimoje. Anksti neteko savo tėvo (mūsų herojaus senelio). Į namus užkuriomis atėjus patėviui, buvo išsiųstas tarnauti pas ūkininkus. Ten susipažino su tarnaite Marija Jagminaite ir ją vedė. Apsigyveno Venckuose, name prie Minijos, 5 km į pietus nuo Priekulės. Vertėsi įvairiais darbais ir susitaupė savo išsvajotam ūkiui: 12 ha žemės įsigijo Biržininkų kaime. Čia ir užaugo Venckuose gimęs pirmagimis, būsimas Mažosios Lietuvos veikėjas, Martynas Reisgys. Vyresnėlis augo kartu su jaunesniais broliais Kristupu, Miku, Anskiu ir seserimi Madlyne.
VENCKŲ kaimo, M. Reisgio gimtinės, mokykla.
Pradinę mokyklą Martynas baigė Venckuose. Vėliau pasirinko dailidės-statybininko amatą. Šio amato mokėsi iš kaimo meistrų.
Anikė iš Jurgių
1906-1908 m. Martynas tarnavo vokiečių kariuomenėje. 1912-aisiais Lankupiuose įkūrė draugiją "Jaunimas", kuri netrukus įsiliejo į "Santaros" veiklą.
1913 m., būdamas 26 metų, vedė Anikę Dėckytę iš Jurgių kaimo (Gelžinių valsčius), kuriame tebuvo 45 žmonės (1905 m. - 37), visi lietuviai, ir nė vieno vokiečio. Pasogos gavo 55 ha ūkį su senais trobesiais. M. Reisgio uošviai Jurgis ir Ilžė turėjo gausią šeimą: Marinkę, Katrynę, Anikę, Martyną, Jurgį, Urtę. Tapęs stambaus ūkio savininku, Martynas savo svainiams mokėjo pasogas (dalis).
BIRŽININKAI, M. Reisgio tėviškė (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.).
Jurgių kaime (šalia Šernų girios) Martynas ėmėsi ūkio tvarkymo, naujų trobesių statybų. 1914 m. statė staldus (tvartus), tačiau darbo nebaigė - prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, buvo pašauktas vokiečių kariuomenėn. Ginklu nesinaudojo, tapo vertėju, mat mokėjo dar ir latvių kalbą.
Martynas ir Anikė Reisgiai užaugino šešis vaikus.
Po karo
Grįžęs iš karo, Martynas įsitraukė į politinę veiklą dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie atsikūrusios Lietuvos Respublikos. Platino Mažosios Lietuvos tautinės tarybos leidžiamą spaudą, rinko lėšas lietuviškai veiklai plėsti. Buvo išrinktas į Klaipėdos seimelį ir Žemės ūkio rūmus.
1922 m. rudenį kartu su dr. Viliumi Gaigalaičiu, Jonu Labrencu, Jokūbu Stikloriumi, Erdmonu Simonaičiu ir Adomu Braku dalyvavo Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, kur Klaipėdos krašto gyventojų vardu reikalavo kraštą prijungti prie Lietuvos.
1923 m. E. Simonaitis M. Reisgį pakvietė į sukilėlių Direktoriją. Direktorijos nariu M. Reisgys buvo 1925-1926, 1927-1930, 1932, 1930-1931 (pirmininku). 1934 m. vėl sutiko vadovauti Direktorijai, kad suvaldytų kilusią įtampą. Vadovaujant M. Reisgiui, į valdines mokyklas greta vokiečių buvo grąžinta ir lietuvių kalba. 1934 m. gruodžio 3 d. iš pirmininko pareigų pasitraukė ir toliau ūkininkavo Jurgiuose. Samdė du bernus, dvi mergas ir piemenuką iš Didžiosios Lietuvos.
ŪKININKAS Martynas Reisgys Jurgių kaime (1935 m., nuotrauka iš B. Aleknavičiaus archyvo)
1939 m. M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, į Kuršėnus. 1940 m. birželį Šiauliuose buvo suimtas ir tardomas bolševikų. Grįžęs į savo ūkį, netrukus buvo suimtas ir Klaipėdoje kalintas vokiečių. 1941 m. spalį iš Klaipėdos perkeltas į Karaliaučiaus kalėjimą, vėliau į Oranienburgo koncentracijos stovyklą, dar vėliau į Mauthauseno koncentracijos stovyklos akmenų laužyklą.
Paskutinis laiškas
1942 m. vasario 21 d. iš Mauthauseno M. Reisgys šeimai rašė: "Miela žmona, vaikai ir uošvi! Sveikinu Jus visus širdingai. Nuo šio mėnesio pradžios esu perkeltas čia. Jūsų atvirutę dar ten gavau. Labai dėkui už pasiųstus pinigus, apie kurių atėjimą šiandien sužinojau. Kitos kokios žinios iš Jūsų nieko negavau. Dėkui Dievui, esu dar gyvas ir tikiu, kad ir Jūs gyvi ir sveiki esate. Ką daro senasis opapa ir Hansas? Ar jie dar sveiki arba pasveiko, ko aš labai širdingai linkiu. Oras labai žiemiškas, daug sniego. Koks oras pas jus, ar žiemą labai šalta? Taip nieko naujo. Palikit visi sveiki. Dievas malonėtų mus visus apsaugoti. Iki džiaugsmingo pasimatymo. Papa."
Tai buvo paskutinis laiškas.
M. Reisgys mirė koncentracijos stovykloje 1942 m. balandžio 2 d. Palaikai sudeginti.
MARTYNO Reisgio sūnus Anskis, kuris 1944 m., kaip ir brolis Jurgis, emigravo į Vakarus. Redakcijos archyvo nuotr.
1948 m. Anikė Reisgienė su vaikais Ievute, Martynu ir Jonu buvo ištremta į Krasnojarsko sritį. Į Lietuvą ji nebegrįžo: mirė po dešimties metų. Vaikai 1960 m. repatrijavo į Vokietiją, vėliau įsikūrė Australijoje.
Klaipėdos krašte po II pasaulinio karo liko Martyno dukra Anelė, jo brolis Kristupas. Kitas brolis, Anskis, buvo ištremtas į Sibirą, vėliau emigravo į Vakarus.
"Saugok šį turtą"
1999 m. Martyno sūnus Jurgis (1914-2005 m.), gyvendamas Australijoje, apie tėvą rašė: "Kadgeno direktorijos kadencijai pasibaigus (1927 12 05 - 1930 07 08), tėvas į Jurgius grįžo su šešiais kilogramais įvairiausių raštų ir laikraščių iškarpų. Padavė man ryšulį ir pasakė: "Saugok šį turtą, kada nors prireiks." Kelias dienas ieškojau saugios vietos. Kad ryšulys niekam nekristų į akis, pakabinau klėtyje, balkio gale. Iki 1938 metų jis ten tikrai kabojo, nes tuomet tikrinau to pako virvės stiprumą. 1944 m. spalio 10 d. palikau Jurgius, o mintimis ryšuliui pasakiau: mano globa baigėsi. Dabar pats turiu ieškoti prieglobsčio.
PROVAIKAITIS. Martyno Reisgio provaikaitis architektas Gintas Reisgys gimė Australijoje. 2010 metais gavo Lietuvos Respublikos pilietybę. Šuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje.
Mano tėvas visą gyvenimą ką nors kaupė. Daug dėmesio skyrė dokumentams. Nuo 1918 metų pirkdavo ūkio kalendorius, kuriuose buvo nemažai vietos užrašams. Ir visi kalendoriai gausiai buvo prirašyti. Kartą girdėjau, kai tėvas broliui Mikeliui sakė, kad, ūkį perleidęs kuriam savo vaikui, sėsiąs rašyti atsiminimų, nes renkąs spaudą. Brolis Mikas sakė, kad tėvo svajonė - senatvę pašvęsti medžioklei. Kai 1939 metais persekiojamas nacių M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, jo ūkin atvyko gestapininkai patikrinti rašomojo stalo. Tačiau nieko nerado: žmona visą spaudą buvo paslėpusi po laiptais. Gestapininkai buvę jauni vyrai, kilę nuo Prancūzijos pasienio ir apie lietuviškus reikalus nieko neišmanė."
Paskutinis "Santaros" vadovas
Kraštotyrininkas, tautodailininkas ir visuomenininkas Jurgis Reisgys (1914-2003) mokėsi Stučių pradžios mokykloje, Klaipėdos spartesniojoje lietuvių gimnazijoje, Tauragės mokytojų seminarijoje. Mokytojavo Kalėnuose, Šakiniuose, Kretingalėje, Dirvupiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, 1941-1944 m. Panevėžio berniukų gimnazijoje. Rinko tautosaką. Iš savo senelio Jurgio Dėckio (1843-1943) ir kitų užrašė padavimų, kurių dalį 1936 m. išspausdino Vilkyškių mokytojas Fricas Tumosas. 1999 m. buvo išleista šios knygos II laida: "Gražiausi Mažosios Lietuvos padavimai".
J. Reisgys buvo paskutinis "Santaros" draugijos pirmininkas - iki 1939-ųjų.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vedė antrą kartą - Teresę Daukutę. Pirmoji Jurgio žmona Bronislova Tumėnaitė žuvo likus vos šešioms savaitėms iki karo pabaigos per amerikiečių lėktuvų antpuolį. Be mamos liko nė dvejų metukų neturinti dukrelė.
Vokietijoje, Erlangeno universitete, J. Reisgys studijavo geografiją ir geologiją. 1947 m. susilaukė sūnaus Rimanto. 1949 m. emigravo į Australiją, ten gimė dukra Jūratė. Kartu su žmona Terese įkūrė lietuvių savaitgalio mokyklą ir patys čia mokytojavo. Kaupė Mažosios Lietuvos archyvinę medžiagą, talkino Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjams.
Lietuvoje lankėsi 1995 m. su sūnumi Rimantu, tačiau tėviškės Jurgių kaime jau neberado: Reisgių sodyba Jurgiuose buvo sudeginta.
Jurgio ir Teresės Reisgių palaikai šeimos rūpesčiu buvo parvežti į tėvynę (perlaidoti Duokiškio klebonijoje).
M. Reisgys buvo tiesioginis XX amžiaus Mažosios Lietuvos įvykių liudytojas ir dalyvis. Deja, savo užrašytų prisiminimų pats nepaliko.
Už nuopelnus Lietuvai M. Reisgys buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde, o Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas jį apdovanojo Klaipėdos 1923 m. sausio 15 d. sukilėlio medaliu.
2009 m. M. Reisgiui atminti Klaipėdos universiteto miestelyje buvo atidengta jo provaikaičio architekto Ginto Reisgio iš Australijos ir klaipėdiečio Vytauto Karčiausko sukurta skulptūrinė kompozicija "Banga". Apie dirbančius su įkvėpimu Reisgių giminėje sakyta, kad jie esantys pakilę ant bangos.
Šeimoje išsaugotą M. Reisgio dokumentų archyvą atžalos perdavė Klaipėdos universitetui.
Jurgis Reisgys laiškuose kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui ir kitiems pasakojo apie lietuvybės kėlimo darbus tėviškėje.
Šaltiniai: Martyno Reisgio biografijos faktai parengti pagal Bernardo Aleknavičiaus ir Vytauto Kaltenio surinktą informaciją(elibrary.lt).
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą