Medinės kurhauzo dalies likimas: kaltinimų karuselė nesibaigia

Medinės kurhauzo dalies likimas: kaltinimų karuselė nesibaigia

Rugsėjo pradžioje gali paaiškėti medinės Palangos kurhauzo dalies likimas. Kurorto valdžia ir paveldosaugininkai tikisi, kad teismas priims sprendimą, jog ji turi būti paimta iš Jackų šeimos ir atiduota visuomenės reikmėms. Esą tuomet ji bus atkurta, kaip buvo pasielgta ir su Palangos miesto savivaldybei priklausančia mūrine dalimi.

Gediminas Jacka savo ruožtu įrodinėja, kad jo šeimai priklausančią kurhauzo dalį jis būtų seniai atstatęs, tačiau tai padaryti jam esą trukdo Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.

Viena dalis restauruota

Nuo 2002-ųjų rugpjūtį kilusio gaisro praėjo jau beveik 14 metų, tačiau sudegusios medinės kurhauzo dalies likimas iki šiol neaiškus.

2013 m. buvo baigta Palangos savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui bei Kultūros ministerijai per 3,7 mln. litų kainavusi mūrinės dalies rekonstrukcija.

Pasak paveldosaugininkų, su teismų pagalba siekiama, kad naujam gyvenimui prisikeltų ir medinė pastato dalis. Deja, iki šiol toje vietoje stūkso tik išlikę pamatai bei dalis sienos.

"Jau trečius metus vilkinama kurhauzo byla, kuria siekiama paimti iš Jackų medinę dalį visuomenės reikmėms ir priteisti per 30 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Tačiau atsakovas sėkmingai vilkina bylą. Nors baigiamosios kalbos šioje byloje turėjo būti sakomos dar šių metų kovą, procesas nusikėlė į rugsėjo 6-ąją", - apgailestavo kurhauzo paėmimo byloje KPD atstovaujantis Arūnas Umbrasas.

Jo teigimu, jei teismas nuspręstų atimti iš Jackų jiems priklausančią kurhauzo dalį, jie gautų kompensaciją. Bet dėl jos ir vyksta esminis ginčas.

"G. Jacka norėtų gauti 514 tūkst. eurų - tokia yra sveiko statinio Palangoje vertė su visu sklypu, kuris Jackoms nepriklauso. O mūsų nuomone, jiems reikėtų išmokėti tik tiek, kokia yra likusių pamatų vertė. Kadangi atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad pamatai per tiek metų nebetinkami naudoti, o gali būti tik išardyti ir statybų metu panaudotos kai kurios statybinės medžiagos, tad už jas kompensacija nesiektų nė 10 tūkst. eurų", - pasakojo A. Umbrasas.

Suprantama, kad toks sprendimas Jackų netenkintų. G. Jacka tikina, neva esminis jo noras - pačiam atstatyti medinę kurhauzo dalį. Palangos verslininkas aiškina, esą jei tik būtų buvusi jo valia, palangiškiai ir kurorto svečiai jau seniai džiaugtųsi visiškai atstatytu kurhauzu. Bet neva jam pagalius į ratus kaišioja paveldosaugininkai bei Palangos miesto valdžia.

"Paradoksas: mane kaltina, neva nei aš, nei mano šeimos nariai nenorime atstatyti sudegusio Palangos kurhauzo, nors nebuvo įvykdytas įsiteisėjęs 2004 metais Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, ir grafas Alfredas Tiškevičius neatgavo turėtos žemės prie kurhauzo. Grafas mirė, ir man jo išduotas įgaliojimas neteko galios. Man ir mano šeimos nariams neparduodama ir net neišnuomojama žemė prie kurhauzo. Net nesuteikiama užstatymo teisė. Tai trukdo prižiūrėti ir atstatyti pastatą. Buvau priverstas kreiptis į Palangos apylinkės teismą, bet byla sustabdyta", - pasakojo G. Jacka.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder