Miesto koncepcijoje - brežnevinės kompozicijos

Uostamiesčio istorinės dalies viešųjų erdvių detaliojo plano koncepcijos rengėjai atkerta, kad šio dokumento tikslas ir nebuvo pateikti esminių naujovių.

"Užsakovas yra savivaldybė, todėl darėme tai, kas reikalinga miestui, o ne siekėme įbrukti savo fantazijas", - paaiškino koncepciją rengusios sostinės įmonės "Urbanistika" projektų vadovas Augis Gučas ir priminė, kad iš pradžių būta bandymų pasiūlyti didesnių naujovių - pavyzdžiui, užstatyti pastatais kone visą Atgimimo aikštę, tačiau esą sulaukus klaipėdiečių pasipriešinimo tokių idėjų atsisakyta.

PASENO. Danės upės krantinėje augančius senus medžius siūloma išpjauti ir pakeisti naujais.

Požiūriai skyrėsi

Klaipėdos politikai praėjusią savaitę net nemirktelėję pritarė viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detaliojo plano koncepcijai. Tiesa, koncepcija parengta taip, kad nebūtų užkirstas kelias viešąsias erdves toliau vystyti, visgi projekto rengėjai pabrėžia, kad detalusis planas yra labai rimtas dokumentas, kurio bus privaloma paisyti.

Paslauga parengti detaliojo plano koncepciją nupirkta dar 2009 metais. Pasak A. Gučo, pagrindinis šio darbo tikslas - parengti dokumentą, kuriuo savivaldybė galėtų tiksliai apibrėžti kiekvienos viešos erdvės ribas ir įvardinti, kur yra aikštė, kur skveras, o kur tik želdynas.

"Be to, tik detaliuoju planu savivaldybė gali patvirtinti, kur yra jos žemė, nes kitu atveju tai bus tik valstybinės žemės", - populiariai paaiškino A. Gučas.

Jis pripažino, kad teritorijoje nuo Danės upės iki geležinkelio stoties esančių viešųjų erdvių koncepciją kurti nebuvo labai lengva, nes visų pirma teko įsigilinti į Klaipėdos istoriją, be to, esą ilgai nepavyko rasti bendros kalbos su uostamiesčio valdininkais.

Prie TEO - sporto aikštynai

Ką siūlo klaipėdiečiams sostinės projektuotojai? Naujovių nedaug. Atvirkščiai, siūloma ir toliau išlaikyti klaipėdietišką charakterį - tiesti betoninius šaligatvius ir sodinti liepas, uosius bei klevus ir tik atskirais atvejais, norint pabrėžti vietos išskirtinumą, rekomenduojama sodinti ąžuolus, kaštonus ar bukus.

Be kita ko, projekto rengėjai siūlo klaipėdiečiams toms miesto erdvėms, kurios neturi aiškių pavadinimų, būtinai juos suteikti. Kol tokių pavadinimų nėra, vilniečių siūlymu koncepcijoje vartojami sąlyginiai tam tikrų vietų vardai, pavyzdžiui, želdynas šalia geležinkelio stoties vadinamas Priestočio sodu, o želdynas greta Šaulių gatvės - Muzikos sodu.

Visgi kai kurioms erdvėms nepagailėta ir modernesnių sprendinių.

Danės upės krantinėje tarp Herkaus Manto gatvės ir TEO pastato siūloma įrengti miestiečiams skirtus sporto ir žaidimų aikštynus bei lauko kavines. Taip pat greta siūloma įrengti ir vandens telkinį - Danės upės įlankos uostelį. Taip esą būtų priminta buvusi šios vietos tradicija - praeityje buvę laivų statyklų uosteliai.

BETONAS. Lietuvininkų aikštei koncepcijos rengėjai priekaištų neturi - siūloma nebent įterpti šiek tiek daugiau žalumos.

Danės upės krantinėje tarp Naujosios Uosto gatvės ir Šiaurės rago numatoma palikti neapželdintus grindiniu grįstus plotus lauko prekybai, o arčiau tilto per Danę esančioje krantinės dalyje - ir vietą žvejų prekybai žuvimis tiesiai iš laivų.

Taip pat yra nurodomos vietos, kuriose, atsiradus poreikiui, būtų tikslinga nagrinėti 1972 m. nugriautų sandėlių atstatymo galimybes.

"Toje vietoje taip pat siūlome iškirsti pasenusias ir menkavertes tuopas ir vietoje jų atsodinti naujus želdinius", - sakė A. Gučas.

Kadangi pastaruoju metu atsirado poreikis upės akvatorijoje statyti plūduriuojančius komercinius statinius - kavines ir pan., koncepcijoje siūloma šiems statiniams skirti kairįjį upės krantą - kuriame nuo seno stovi ir "Meridianas".

Atgimimo aikštę - užstatyti

Dar 2000 metų miesto Tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas, kuriame numatyta Atgimimo aikštės pietinėje dalyje atkurti Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjusį ir sovietmečiu nugriautą kvartalą.

"Mes siūlėme Atgimimo aikštę dar labiau užstatyti, tačiau klaipėdiečiams pasipriešinus šios idėjos atsisakėme. Siūloma, kad neužstatytoje aikštės dalyje būtų įrengtas nedidelis skverelis", - sakė A. Gučas.

Tuo metu Lietuvininkų aikštei projekto autoriai didelių pretenzijų neturi, siūloma ateityje nebent kiek padidinti vejų ir kitų želdinių plotą grįstų dangų atžvilgiu.

Skvereliui, esančiam šalia Lietuvininkų aikštės, taip pat siūloma palikti jo charakteringą brežnevinio laikotarpio tvarkymo kompoziciją bei įrangą. O jame esantį jau seniai neveikiantį viešąjį tualetą - rekonstruoti įrengiant jame ir nedideles komercines patalpas.

Pristatys visuomenei

Kiek daugiau pokyčių siūloma priešais Simono Dacho mokyklą esančiai teritorijai, kurios sąlyginis pavadinimas - Kuršių aikštė. Pasak projektuotojų, pagrindinis šios vietos tvarkymo uždavinys - atkurti pokariu sunykusius urbanistinės struktūros elementus - gatvelių tinklą. Taip pat esą norima, kad ši vieta tarnautų ir planuojamos žalių viešųjų erdvių jungties tarp Skulptūrų parko bei "Memelio miesto" grandimi.

Tokia pėsčiųjų alėjos grandimi turėtų tapti ir teritorija, esanti šalia Santuokos rūmų, koncepcijos rengėjų įvardinta Santuokų alėja. Projektuotojai siūlo šalia Santuokos rūmų esančią teritoriją geriau apželdinti ir tuomet esą ji taptų bent kiek jaukesnė.

Koncepcijoje nagrinėtos ir aptartos visos planuojamosios miesto dalies viešosios erdvės, kurių priskaičiuota 19, nustatyti jų vizualiniai bei funkciniai tarpusavio ryšiai bei pasiūlytos priemonės juos toliau plėtoti ir vystyti. Tačiau konkretūs detaliojo plano sprendiniai toliau bus rengiami tik 10-iai iš jų, nes likusioms jau yra parengti galiojantys detalieji planai.

Dabar projektuotojai rengs sprendinius kiekvienai viešajai erdvei, su kuriais galės susipažinti ir visuomenė - vyks viešasis svarstymas.

Savivaldybei šis projektas atsieis apie 40 tūkst. litų.

Istorija

"Pirmoji šios miesto dalies viešoji erdvė-želdynas buvo įkurta Krūmamiestyje 1820 m. Dalyje buvusios nemažos šio želdyno teritorijos dabar yra susiformavusi Kuršių aikštė. Ir dabar tebevyrauja istoriniai, iki 1944 m. sukurti želdynai bei aikštės, tačiau jie yra pagausinti tarybinio laikotarpio viešųjų erdvių dariniais, formuotais griaunant karo veiksmų pažeistą (arba vietomis ir nepažeistą) miesto užstatymą. Ryškiausias pavyzdys - šiaurinės Danės upės krantinės bei Atgimimo aikštė", - rašoma bendrovės "Urbanistika" parengtame aiškinamajame rašte.