Dešimtmetį gyvuojantis Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas aktyvią veiklą vykdo 5-6 metus. Per tą laiką, direktorės teigimu, spėta įvykdyti įvairiausių projektų, esą naudingų miestui. Bendradarbiaujama su vietos verslininkais, įvairiomis įmonėmis ar organizacijomis. Pavyzdžiui, su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdytas didžiagabaritinių krovinių projektas, Klaipėdos autobusų parkui padėta atlikti taršos tyrimus.
Anot R. Stubrienės, į draugystę galėtų įsitraukti ir Klaipėdos savivaldybė, mat Mokslo ir technologijų parkas dirba būtent šiam regionui. "Bendradarbiaujant norisi sisteminio požiūrio - programos ar struktūros", - sakė direktorė, vakar susitikusi su miesto meru Vytautu Grubliausku.
Šis tikino neabejojantis parko potencialu ir matantis daug nepanaudotų galimybių, tačiau norėjo žinoti konkretesnį draugystės būdą. Kaip vieną iš jų R. Stubrienė nurodė galimą savivaldybės tapimą parko dalininke. Tada būtų galima tiesiogiai dalyvauti planuojant veiklą, priimant sprendimus ir panašiai. Tiesa, tapimas dalininke uostamiesčio savivaldybei atsieitų daugiau nei 150 tūkst. litų.
Klaipėdos meras tikino, jog prieš priimant tokius svarbius sprendimus turi būtų pereinamasis etapas, kurio metu abi pusės labiau pažintų vienas kitą, išsiaiškintų realią galimą naudą.
Be draugystės, Mokslo ir technologijų parko direktorė mero prašė ir užtarimo sprendžiant patalpų panaudojimą. Šiuo metu parko pastatas priklauso valstybei, kuri jas yra perdavusi Klaipėdos universitetui. Universitetas parkui šias patalpas suteikė panaudos būdu, todėl bet kada prisireikus gali perimti savo reikmėms. Mokslo ir technologijų parkas baiminasi likti benamiais. Miesto meras pažadėjo bent jau žodžiais užtarti parką, jei iškiltų tokia būtinybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą