Tokį pasiūlymą S. Gentvilas pateikė Savivaldos dienos proga parašytame straipsnyje.
"To man daryti niekas neliepė. Pačiam kilo tokia mintis studijuojant Vidaus reikalų ministerijos atliktą savivaldybių veiklos tyrimą, pagal kurį brangiausiai mokesčių mokėtojams kainuoja Pagėgių ir Neringos savivaldybių išlaikymas", - "Vakarų ekspresui" sakė mero patarėjas.
Jo teigimu, vienam neringiškiui jo valdžios viešojo administravimo funkcija kainuoja brangiausiai Lietuvoje - 790 Lt per metus. O pigiausia šalyje yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kurios viešasis administravimas uostamiesčio gyventojui tekainuoja 39 Lt per metus.
S. Gentvilas taip pat priminė, kad neringiškiai kasmet surenka po 2,5 mln. Lt vadinamosios kurortinės rinkliavos, kuri "įkrenta" į bendrą katilą. O už surinktų pinigų panaudojimą neatsiskaitoma, nors tuos pinigus galėtų skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) reikmėms.
"Jei neringiškiams kada nors dėl nesuprantamos valstybės metodikos sudarinėjant savivaldybių biudžetus tektų gyventi ne su 6 110 Lt gyventojui, o su tokiu biudžetu, kaip klaipėdiečiams, po 2 400 Lt gyventojui per metus, jų savivaldos biurokratija sunaudotų 33 proc. viso jų metinio biudžeto.
Išeitis yra. Neringiškių vietoje imčiau rimtai svarstyti galimybę prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės išlaikant seniūnijos statusą. Kviesdamas kaimynus atlikti visuotinę gyventojų apklausą šiuo klausimu, visų pirma žvelgiu į Neringos biurokratinį aparatą, kuris 4 000 gyventojų turinčiai Neringai kasmet kainuoja 3,1 mln. Lt palyginti su 6,5 mln. Lt 168 000 gyventojų turinčiai uostamiesčio savivaldybės biurokratijai išlaikyti", - siūlė patarėjas.
Neringos meras D. Jasaitis, išgirdęs apie tokius svarstymus, patiems klaipėdiečiams siūlė atsisakyti savivaldos, o leistis valdomiems tiesiogiai iš Vilniaus.
"O gal geriau prijunkime Smiltynę prie Neringos. Gal Smiltynės gyventojai būtų laimingesnis" - net supyko tokį pasiūlymą išgirdęs D. Jasaitis.
Jo teigimu, jei būtų vadovaujamasi tokia logika, tai pirmiausia reikėtų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybę, kurią slegia 1,5 mlrd. Lt skola.
Neringos meras atšovė, kad su KNNP direkcija jie bendradarbiauja nuolat ir visuomet, kai yra poreikis, dalijasi surinktomis lėšomis.
"Visuomet, kai mūsų pinigų prašoma konkrečiam tikslui, juos skiriame. Suremontavo taką - skyrėme, nutiesė naują - taip pat pervedėme reikiamą sumą. Aišku, jei jie norėtų pinigų algoms pasididinti ar premijoms, tuomet būtume nesukalbami", - prisipažino D. Jasaitis.
Jis taip pat paaiškino, kad Kuršių nerijos gyvenvietėse valdžia yra arčiausiai žmogaus.
"Klaipėdos meras yra tarsi karalius, kuris pažįsta labai nedidelę dalį miestiečių, o uostamiesčio savivaldybės tarnautojai taip pat nutolę nuo savo žmonių. O aš pažįstu kiekvieną gyventoją asmeniškai. Net ir tų vadinamųjų prisirašėlių, kurie Neringoje tik deklaravę gyvenamąją vietą, pažįstu beveik 80 procentų", - gyrėsi D. Jasaitis.
Neringoje realiai gyvena apie 2 400 nuolatinių gyventojų, tačiau pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Kuršių nerijos gyvenvietėse gyvena 4 450. Tai yra viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kur gyventojų daugėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą