Tikimasi, kad dar šį mėnesį Neringos savivaldybės taryba suderins Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu parengtą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą. Tačiau 2004 metais pradėtą rengti dokumentą tvirtinti turėtų pati Vyriausybė. Tik po to būtų derinamas ir tvirtinamas Neringos savivaldybės bendrasis planas.
"Jau keletą metų gyvename lyg lageryje. Mums lyg ir leidžia kažką daryti, tačiau jei pabandytume įkalti kuolą, iškart susilauktume nemalonumų. Todėl esame suinteresuoti, kad šis planas kuo greičiau būtų patvirtintas", - "Vakarų ekspresui" sakė Neringos savivaldybės tarybos narys Antanas Noreika.
Jis aiškino, kad neringiškiai lygiai taip pat saugo KNNP gamtą ir puoselėja šio krašto išskirtinumą, kaip ir aplinkosaugininkai.
"Gyvename kurorte, teikiame rekreacines paslaugas iš viso pasaulio atvykusiems turistas. Todėl norėtume jiems sudaryti išskirtines poilsio sąlygas, kad jie galėtų ir pernakvoti, ir pailsėti, kur nors nueiti ir kavos atsigerti. Tačiau esame suspausti į griežtus rėmus. Nieko negalime daryti", - aiškino politikas.
Jis teigiamai vertina plane atsiradusį Jūros terapijos centrą, kuris būtų statomas apleistos valgyklos vietoje ties centriniu Nidos paplūdimiu. Tačiau, A. Noreikos teigimu, jam neaiški plano apraše pateikta aptaki frazė, kad tame centre būtų įrengiami nedidelio tūrio baseinai.
"Ką reiškia "nedidelio tūrio"? Penkių ar penkiolikos metrų? Mat jūros terapijos centre turėtų būti ne trumpesnis nei 25 metrų ilgio baseinas, kitaip jo lankytojai nesuprastų jūros terapijos prasmės", - kai kuriais terminais abejojo vyriškis.
Nepaisant kai kurių abejonių, pasak A. Noreikos, neringiškiai be ilgų diskusijų turėtų suderinti KNNP tvarkymo planą: "Tik nesinorėtų, kad mus apgautų. Nes ne vieną kartą yra buvę, kad mums pateikia vienokį variantą, mes jį suderiname, o kai dokumentas įsigalioja, regime visai ką kitą."
KNNP tvarkymo planą šios savaitės pradžioje Nidoje pristačiusi VSTT direktorė Rūta Baškytė teigė, kad po praėjusiais metais vykusio viešo svarstymo teigiamai atsižvelgta į 85-90 proc. gautų pasiūlymų ir pastabų.
"Beveik į visas gyventojų pateiktas pastabas atsižvelgėme, tačiau negalėjome nieko keisti tose vietose, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai", - "Vakarų ekspresui" aiškino R. Baškytė.
Jos teigimu, tai yra kompromisinis dokumentas, kuriame siūloma orientuotis į kokybinę plėtrą. Todėl teritorijų, kuriose būtų planuojama naujų užstatymų, nėra daug.
Net ir viena dažniausiai linksniuojamų vietų, vadinamasis Preilos botelis, turėtų išlikti.
"Šioje vietoje statybos niekada nebuvo draudžiamos. Tik, mūsų nuomone, ten turėtų būti uostas, kaip yra numatyta galiojančioje planavimo schemoje. Greta jo gali būti numatyti pastatai, skirti atplaukiančiųjų vandeniu poreikiams", - sakė R. Baškytė.
Iki šiol pagrindinis Kuršių nerijos planavimo dokumentas buvo 1994 metais patvirtinta KNNP planavimo schema, kuri, daugelio architektų ir kraštovaizdžio specialistų manymu, buvo pasenusi nuo pat atsiradimo momento.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą