Mat Neringoje neapdairiai lepinami miško žvėrys, pirmiausia lapės, mangutai ir šernai, ėmė siautėti pačiose gyvenvietėse. Gyvūnai sugeba prasibrauti net į amžinojo poilsio vietas ir rausti neringiškių kapus.
Po langais nešaudys
Formaliai nuo 2014-ųjų lapkričio 29 dienos iki 2015 metų kovo 31-osios Nidos ir Juodkrantės gyvenviečių teritorijose medžiotojai vykdys žvėrių gausos reguliavimo priemones: gaudys plėšrūnus spąstais, vaikys, o kur galima - medžios šernus.
Tačiau tai nereiškia, kad pačiuose kurortuose vaikštinės dvivamzdžiais ginkluoti medžiotojai ir šaudys žvėris tiesiog gyvenvietėse. „Lapėms, mangutams gaudyti bus naudojami spąstai. Suskaičiavome, kad šiuo metu Nidoje, Juodkrantėje ir Pervalkoje nuolat lankosi apie 14 nenatūraliai besielgiančių lapių. Žmonių nebijančios plėšrūnės dieną vaikštinėja joms nebūdingose vietose - prie gyvenamųjų namų, maitinasi ir jauniklius maitina maisto atliekomis. Kai kurios, tikėtina, serga niežais. Atsižvelgdama į tai ir į daugkartinius neringiškių skundus, Neringos savivaldybės administracija paskelbė gyvenvietėse medžioklę“, - LŽ sakė Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis.
Anot valdininko, visų bėdų priežastimi tampa naivus ir neatsakingas tiek vietos gyventojų, tiek Neringos lankytojų elgesys. „Pavyzdžiui, žmonių, kertančių mūsų valstybės ir Rusijos Federacijos sieną Nidoje, mašinos stovi muitinėje, o vairuotojai, keleiviai laukia, užkandžiauja ir pro langus mėto maisto atliekas arba sąmoningai bando prisivilioti žvėris. Ir jie ateina, įpranta būti maitinami, o paskui ir savo jauniklius išmoko prašyti maisto. Šie nebežino, kaip kitaip prasimaitinti, todėl lenda į gyvenvietes, eina pas žmones“, - kalbėjo specialistas.
Beje, V. Kolokšanskis pats yra medžiotojas. Jis ragina žmones nemaitinti nei laukinių gyvūnų, nei Kuršių mariose žiemojančių paukščių. „Pakrantėje pritrupinus antims batono, maistą užuodžia ir ateina šernai. Negalima po medžiais mesti ir žuvų liekanų, ašakų, nes tai vilioja žvėris. Tada jie eina ir eina, - aiškino V. Kolokšanskis.- Šernus mėginsime medžioti gyvenviečių prieigose, o štai lapėms spęsime spąstus. Beje, rudenį Juodkrantėje matyti meškėnai taip ir nebuvo sumedžioti. Matyt, įmigo žiemos miegu."
Išrausė kapavietę
Neringos meras Darius Jasaitis, taip pat priklausantis medžiotojų būreliui, pasakojo gavęs skundų dėl žvėrių pridaromų bėdų net Nidos kapinaitėse. „Palyginti neseniai buvo palaidotas žinomas dailininkas, skulptorius Eduardas Jonušas. Menininko žmona, atėjusi aplankyti kapo, rado jį visą išraustą. Liūdnai juokavome, kad žvėrys, kuriuos Eduardas labai mylėjo, net po mirties ateina pas jį. Tačiau iš tiesų tai kelia nerimą. Šernai Juodkrantėje prie marių išrausė visą pievą, taip pat buvusį dailiai sutvarkytą skverą prie „Jūratės“ viešbučio Nidoje. Jei nesiimsime priemonių, mūsų kurortai virs suartais laukais“, - LŽ teigė meras.
D. Jasaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad žvėrys labiau ėmė brautis į gyvenvietes prieš trejus metus, kai buvo praplėstos Grobšto gamtos rezervato ribos. „Padidinus rezervato plotą teko nugriauti keletą medžiotojų bokštelių, nes medžioklė ten draudžiama. Dabar žvėrys tame rezervate jaučiasi saugūs, nes jų niekas nebemedžioja, ir pasiekia Nidą. Kurortas jau „perknistas“ šernų, o ir briedžiai traukia pas mus“, - neslėpė meras. Neringos vadovo manymu, negalima leisti, kad laukinių gyvūnų populiacija būtų „reguliuojama“ eismo įvykiais, todėl kurortuose teko paskelbti jų medžioklę.
D. Jasaitis ragino gyventojus būti sąmoningus ir nešerti žvėrių, nepratinti jų "kaulyti" iš žmonių maisto. Štai merijos darbuotojai rudenį pro darbovietės langus, tiesiog Nidos centre, fotografavo prie turistams skirtų suvenyrų kioskų šmirinėjančius šernus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą