Neringos kopose vėl budės reindžeriai

Nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo Naglių bei Grobšto gamtiniuose rezervatuose ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje lankytojus vėl drausmins specialiai samdyti vadinamieji reindžeriai.

Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką per turistinį sezoną kasmet aplanko apie 40 tūkst. žmonių.

„Kopų sargo darbas tik skamba egzotiškai, iš tikrųjų jis labai sunkus. Saulėkaitoje ir pučiant vėjui per dieną reikia praleisti 10 valandų. Ne sėdėti ir skaityti knygą, o prižiūrėti kopas, bendrauti su lankytojais, juos drausminti. Ne vienas žmogus yra atsisakęs dirbti jau po pirmųjų savaičių, bet kai kurie buvę darbuotojai šiemet nori grįžti. Mėnesio alga – apie 550 eurų neatskaičius mokesčių. Mūsų parko direkcija kopų sargus aprūpina gyvenamuoju plotu Nidoje“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

Anot jos, lankytojų elgesys itin jautriose kopose kasmet vis gerėja, tačiau pavieniai gamtos chuliganai vis vien geba padaryti didžiulę žalą unikaliam kraštovaizdžiui.

Siūlo ir kyšius

Norintieji vasarą išmėginti save neįprastu apmplua ir padirbėti kopų sargais dokumentus KNNP direkcijai turi pateikti iki gegužės 11 dienos imtinai.

Vieno lankomiausių šalyje nacionalinio parko direkcija samdys keturis kopų prižiūrėtojus. Tiesa, pinigų jiems išlaikyti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos jau nebe pirmus metus skirs Neringos miesto savivaldybė.

„Kopų sargai dirbs po du pamainomis kas dvi dienas. Vienas – Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako teritorijoje, kitas – ant Parnidžio kopos. Norint gauti šį darbą, reikia atitikti tam tikrus kriterijus, kurių svarbiausias mums – motyvacija ir komunikabilumas. Reikia ir užsienio kalbų mokėti. Kopų sargas privalo ne vien drausminti žmones, kurie lipa į kopas neleistinose vietose, nuklysta nuo pažintinio tako, bet ir šviesti juos. Pasakoti, kodėl tas kopas reikia saugoti“, – dėstė A. Feser.

Jos teigimu, smėliakalnių trapumu galima įsitikinti kad ir dabar nuvykus į Nidą ir pakeliavus pamariu Parnidžio kopos papėde ties Tylos slėniu.

„Ten tokie baisūs vaizdai! Ties mergelio atodanga su visomis žolėmis nugarmėję didžiuliai kopos masyvai. Žmonės neretai mano, kad jei kopa apaugusi žolėmis, tai į ją lipant, čiuožiant esą nieko neatsitiks. Tačiau kiekviena apkrova kopoms yra labai pragaištinga. Dėl laipiojimo nuslenka ištisi šlaitai net ir ten, kur žole apaugę“, – pasakojo parko vadovė.

Ji pažymėjo, kad kopų sargai privalės išmanyti specifinius gamtos procesų niuansus ir paaiškinti lankytojams, kodėl negalima elgtis vienaip ar kitaip.

„Sulaukiame įvairių žmonių. Kopų sargais nori būti ir studentai, ir miškininkai, ir pedagogai. Net odontologai ir mokslų daktarai. Bet ne visi įstengia dirbti visą sezoną. Įsivaizduokite, privalai būti saulėkaitoje, vėjyje 10 valandų ir nuolat reaguoti į situacijas, bendrauti su žmonėmis. Negali sėdėti pavėsyje ir iš šono žiūrėti. Lankytojai, vos pamatę tokį vaizdą, kaipmat imtų ropštis į smėliakalnius. O kiti net pinigų pasiūlo už galimybę neleistinai užkopti, nučiuožti ir nusifotografuoti“, – atskleidė A. Feser.

Naujas takas

Daugiausia darbo kopų sargams tradiciškai būna Naglių gamtiniame rezervate. Jo pažintinį taką per turistinį sezoną kasmet aplanko apie 40 tūkst. žmonių.

KNNP vadovė informavo, jog šiemet nuo gegužės 24 iki rugsėjo 17 dienos patekti ten bus galima susimokėjus 2 eurus. Surinkti pinigai investuojami į turistinių maršrutų atnaujinimą, saugomos teritorijos infrastruktūrą.

„Jau parengtas naujo pažintinio tako projektas, tad darbai prasidės netrukus. Senasis medinis takas, vedęs nuo pamiškės iki kopų masyvų, bus išmontuotas. Leisime atsigauti pilkosioms kopoms. Į pietus nuo senojo tako puslankiu patiesime naują taką – daug platesnį, dviejų judėjimo krypčių. Žmonėms bus kur kas patogiau vaikščioti. Takas ves ten pat, kur ir ankstesnis – į didžiojo kopagūbrio atodangą ant Kuršių marių kranto“, – pasakojo A. Feser.

Nagliuose dirbę kopų sargai „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad daugiausia jėgų reikalauja psichologinis darbas, nes kasdien tenka bendrauti su įvairiais, kartais ir agresyviai nusiteikusiais žmonėmis.

„Daug rūpesčių kelia tradiciškai birželį Kuršių neriją užplūstantys moksleiviai. Juos lydintys mokytojai, gidai kartais jiems arba nepaaiškindavo, kad rezervate nevalia vaikščioti bet kur, laipioti kopomis, arba nesugebėdavo suvaldyti vaikų. Buvo ir piktybinių asmenų, kurie net mums švilpiant lipo į baltąsias kopas“, – prisiminė buvusi kopų sargė.

Kaip bene mandagiausius ir drausmingiausius lankytojus kopų sargai įvardijo vokiečių turistus, o štai lietuviai neretai jaučiasi „šeimininkais“, tačiau ši tendencija mažėja.

„Vokiečiai – idealūs parko lankytojai. Jie eina tik ten, kur leidžiama, visada skaito informaciją, paiso draudžiamųjų ženklų, labai įdėmiai klauso, kai kalbame apie tai, ką galima ir ko negalima daryti. Mūsų tautiečiai anksčiau elgdavosi tarsi laukiniai. Dabar jau patys suvokia, kad saugome kopas ateities kartoms. Konfliktinių situacijų būna vis rečiau“, – dėstė kitas kopų sargas.