Nulijo grybų lietumi

Grybauja savo malonumui

Kaimynai Benediktas Lengvinas ir Gražvydas Kasparavičius neslėpė savo radimviečių – vienas grybaująs ties vadinamąja radijo stotimi, o kitas - Petrikaičių bei Jokūbavo miškuose.

„Ateini į senas vietas miške ir pasiimi baravykus per pusvalandį. Štai ir šįkart jų radau per 50“, - kilnodamas iš krepšio tvirtakočius baravykus, džiaugėsi B.Lengvinas.

Jis nemano esąs ypatingas grybautojas – yra ir tokių, kurie iš miško išsineša po 2-3 krepšius, bet šie – ir amžiumi jaunesni, o ir išvažiuoja grybauti pusdieniui. „Aš išvažiuoju valandai - kitai pavaikščioti po mišką savo malonumui. Smagu: būna, užeini šeimynėles baravykų, auga po 5 – 7 ir daugiau. Iš vakaro nurenki tą vietą, o rytą, žiūrėk, ir vėl kyšo mažos galvutės“, - grybavimo malonumais pasidalijo B.Lengvinas.

G.Kasparavičius tvirtino savaitgalį pėsčiomis prasiėjęs ligi radijo stoties ir čia pat, kone po nosimi, per gerą valandą pririnkęs pintinę - suradęs 87 raudonviršius ir 4 baravykus, o lepšių ir šilbaravykių nė neskaičiavęs.

„Tokį laimikį užtiksi tik tam tikrais momentais. Kartais išvaikščioji žinomas vietas, ir ten, kur pernai ar užpernai baravykus šienaudavai, ieškai - ogi visai nieko. O ten, kur nesitiki rasti, šį rudenį užtinki ištisas šeimynas“, - pasakojo G.Kasparavičius.

Vyras mano, jog grybaujant padeda ir išugdyta nuojauta: „Aš grybauju nuo vaikystės. Seneliai mažą veždavosi į Palangos miškus, o būdamas paauglys pats sėsdavau ant dviračio ir lėkdavau į pušynus. Miškus gerai pažįstu: nuojauta kužda – čia turėtų augti baravykai, čia - raudonviršiai. Pasilenki, ieškai – ir nėra. Bet tai nereiškia, kad nemoki ieškoti, - paprasčiausiai į tas vietas atėjai netinkamu laiku“, - grybavimo įžvalgomis pasidalijo G.Kasparavičius.

Šį dviaukštį baravyką surado Zigmas Riauka.

Atsargų prisiruošia ir žiemai

Vienas kitam atnešę apžiūrėti savuosius gėrybių krepšius, kaimynai Benediktas ir Gražvydas dalijosi ir grybų ruošimo patirtimis bei savais išbandytais receptais.

„Pats mėgstamiausias mano patiekalas yra keptos baravykų galvutės. Nupjaunu galvutes, nuplaunu, pakaitinu keptuvėje 0,5 pakelio sviesto ir kepu, pabarstęs druska ir pipirais. O kai galvutės apruduoja, išimu ir tame pačiame svieste apkepinu svogūnus. Valgau su virtomis bulvėmis. Skanumėlis neišpasakytas“, - vaizdingai skaniu pasakojimu mėgavosi B.Lengvinas.

„Pirmieji grybai ir yra patys skaniausi. Atsivalgau jų išvirtų ir apkepintų su lašinukais, svogūnais bei daržovėmis iš savo daržo. O kitus išverdu ir porcijomis sudedu į šaldiklį. Kalėdoms ir Naujiesiems metams būtinai pasiruošiu po stiklainiuką baravykų, raudonikių ir voveraičių. Anksčiau mėgdavau sūdyti grybus, o dabar paprasčiau – sušaldai, žiemą atsišildai ir grybų turi visus metus“, - tvirtino G.Kasparavičius.

O B.Lengvinas sakė dar konservuojąs grybus pagal senovišką, bet patikimą receptą: gerai iškaitinąs stiklainius, grybus išverdąs triskart keisdamas vandenį, paskutinįsyk – mažesniame kiekyje. Dedąs druskos, lauro lapų, pipirų, acto ir sandariai uždarąs.

Surado dviaukštį baravyką

O savaitgalį miškus išmaišęs kretingiškis Zigmas Riauka su skaitytojais pasidalijo savo ypatingu radiniu – dviaukščiu baravyku: „Sykiu suaugusių baravykų – dvynukų, trynukų, penketukų - esu nesyk radęs, bet va tokio, kad ant dviejų baravykų viršaus augtų dar ir trečias, nebuvau matęs. Tebelaikau jį šaldytuve, parodyčiau, jei kas ateitų į svečius“, - džiaugėsi vyras.

Šį keistuolį jis sakė aptikęs Vaineikių miškuose, savo pamėgtose vietose palei kirtimvietes. „Dabar kasdien išsinešu po krepšį baravykų. Bet jau vienas - kitas randasi pakirmijęs, miške – sausa, gali su sportbačiais vaikštinėti“, - Z.Riauka prognozavo: jei neužlis, grybus suės kirmėlės arba jie užsibaigs. Vyras sakė grybauti pradedąs vasaros pradžioje, o sezoną užbaigiąs sulig pirmomis šalnomis – grybus renkąs pagal eiliškumą, pradedant voveraitėmis, dabar – baltuosius, o vėliausiai - rudmėses ir žaliuokes.

O G.Kasparavičius mano, jog tolimesnį grybų metą nulems drėgmės ir šilumos santykis: bus per šilta – sukirmys, bus per drėgna – grybai nebeaugs.