Kuršių nerijos miškai pagal Europos Sąjungos reglamentus priskiriami aukščiausiam gaisrų rizikos laipsniui. Šioje teritorijoje greitai užsiliepsnoja tankūs ir gamtinę brandą pasiekę kalnapušynai, kuomet dėl grybinių ligų išplitimo ir kitokių priežasčių susidaro sausuolių židiniai, kurie greitai užsiliepsnoja. Miškuose gaisrų pavojus atsiranda ir esant dideliam lankytojų srautui.
Balandžio 25-ąją Kuršių nerijoje kilo didžiulis gaisras, kurio metu išdegė apie 130 hektarų miško. Neringos savivaldybė kreipiasi į kurorto lankytojus primindama, kad Kuršių nerijoje draudžiama kurti laužus tam tikslui nenustatytose, neįrengtose ir ženklais nepažymėtose vietose (pajūryje, ant apsauginio kopagūbrio, poilsiavietėse ir kt.). Net jei ketinate kurti laužą specialiai tam įrengtose vietose apie tai maloniai prašome informuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, teigiama pranešime.
Pagrindinė ir dažniausia gaisrų kilimo priežastis – neatsargus žmonių elgimasis su ugnimi. Tad numesta cigaretės nuorūka, į dangų paleistas dangaus žibintas, paliktas poilsiautojų laužas ar numestos stiklo šukės gali tapti daug žalos atnešusio gaisro priežastimi.
Apie pastebėtus gaisrus žmonės prašomi informuoti Bendrosios pagalbos telefonu 112, taip pat aplinkos apsaugos darbuotojus, policiją, priešgaisrines, miškų ir kitas tarnybas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą