Pajūrio gelbėtojai pavargo dirbti auklėmis

Kaip LŽ tei­gė skęs­tan­čių­jų gel­bė­to­jai, vien per pa­sta­rą­sias ke­lias die­nas te­ko ieš­ko­ti ma­žiau­siai tu­zi­no pa­sik­ly­du­sių ma­ža­me­čių nuo ket­ve­rių iki sep­ty­ne­rių me­tų. Kal­bė­da­mi apie bend­rą va­sa­ro­to­jų kul­tū­rą pa­plū­di­mių pri­žiū­rė­to­jai su­tar­ti­nai tvir­ti­no, kad žmo­nės dar ne­iš­mo­ko il­sė­tis prie jū­ros ne­su­kel­da­mi rū­pes­čių.

Blaš­ko­si pa­lei krantą

Šiuo me­tu vi­są Lie­tu­vos pa­jū­rį, pa­plū­di­mių ruo­žus pri­žiū­ri per 120 skęs­tan­čių­jų gel­bė­to­jų. Užė­ju­si karš­čio ban­ga jiems – pats dar­by­me­tis, šie­met pa­tei­kęs ir staig­me­nų.

Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­das Jo­nas Pi­rož­ni­kas pa­žy­mė­jo, kad šiuo me­tu ypač ryš­kė­ja ma­ža­me­čių ne­prie­žiū­ros plia­žuo­se prob­le­ma, ke­lian­ti itin daug rū­pes­čių gel­bė­to­jams. „Vien per ke­lias pa­sta­rą­sias die­nas te­ko ieš­ko­ti net 14 pa­sik­ly­du­sių vai­kų. Ir vi­sai ma­žiu­kų, vos ket­ve­rių, ir di­des­nių - sep­ty­ne­rių me­tų. Vie­nas vai­kas at­si­ra­do tik pa­si­tel­kus po­li­ci­ją po pus­tre­čios va­lan­dos in­ten­sy­vių pa­ieš­kų. Dėl pa­tir­to stre­so te­ko gai­vin­ti ir nu­al­pu­sią pa­sik­ly­dė­lio ma­mą. Vai­kai nu­ei­na to­li, nuo 1 iki 3 ki­lo­me­trų. Be­je, per­nai vie­nas iš Šven­to­sios net į Pa­lan­gą bu­vo nu­ke­lia­vęs“, - LŽ pa­sa­ko­jo J.Pi­rož­ni­kas.

Anot gel­bė­to­jo, kal­tas tė­vų iš­sib­laš­ky­mas ir ne­ti­kęs po­žiū­ris, ne­va vai­kas ga­li pri­žiū­rė­ti vai­ką. „Žiop­li tė­vai, taip pa­sa­ky­siu. Nu­ei­na iš­ger­ti alaus į ka­vi­nę ir pra­ga­no vai­ką. Esa­me pri­vers­ti net perp­ras­ti ma­ža­me­čių fi­lo­so­fi­ją. Rem­da­mie­si sta­tis­ti­ka jau ga­li­me teig­ti, jog dau­gu­ma - net 80 proc. - pa­sik­ly­du­sių vai­kų ne­sib­laš­ko po pa­plū­di­mius, o ei­na pa­lei jū­ros kran­tą į vie­ną ar­ba ki­tą pu­sę“, - at­sklei­dė jis.

Biu­dže­ti­nės įstai­gos „Klai­pė­dos pa­plū­di­miai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Sia­kis taip pat pri­si­pa­ži­no, kad ne­se­niai te­ko pa­dė­ti trims pa­si­me­tu­siems vai­kams. „Vie­nas maž­daug tre­jų me­tų ber­niu­kas pa­sik­ly­do Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je. Jis bu­vo ras­tas už 800 me­trų. Ki­tas pen­ke­rių me­tų vai­kas pa­sik­ly­do Gi­ru­liuo­se. Šis ap­tik­tas už 1,5 ki­lo­me­tro nuo pra­di­nės bu­vi­mo vie­tos. Kuo grei­čiau grįž­ti pas tė­vus pa­dė­ta ir aš­tuon­me­čiui ber­niu­kui. Be­je, pa­plū­di­miai per­pil­dy­ti va­sa­ro­to­jų, vai­kui la­bai pa­pras­ta pa­sik­lys­ti - už­ten­ka ženg­ti de­šimt me­trų į šo­ną, ir jis jau ne­be­ran­da tė­vų, o šie ne­be­ma­to sa­vo at­ža­los", - LŽ aiš­ki­no A. Sia­kis. Jis pa­brė­žė, kad la­bai daž­nai ma­žes­nius bro­liu­kus ir se­su­tes pa­ti­ki­ma pri­žiū­rė­ti jau kiek pa­au­gu­siems, 10-12 me­tų, vai­kams.

“Vai­kas vai­ko ne­su­ge­ba pri­žiū­rė­ti, ypač skęs­tan­čio. Tai tė­vų sa­viap­gau­lė ir egoiz­mas. Jie no­ri at­si­pa­lai­duo­ti, ba­ruo­se "pa­si­vai­ši­na" al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ir ne­bes­te­bi sa­vo at­ža­lų. O kai šie pa­sik­lys­ta, pa­ni­kos apim­ti tė­vai ima blaš­ky­tis. Vie­nas de­šimt­me­tis, nie­ko ne­sa­kęs tė­vams, bu­vo nu­ėjęs iš Meln­ra­gės iki Gi­ru­lių bun­ke­rio. Ant ko­jų su­kė­lė­me vi­sas tar­ny­bas, ieš­ko­jo­me vi­sur, o kai ra­do­me, mo­ti­na pri­si­mi­nė, kad jis tu­rė­jo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną… ” – ste­bė­jo­si „Klai­pė­dos pa­plū­di­mių“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Ne­rin­gos gel­bė­ji­mo sto­čių va­do­vas Gin­ta­ras Kup­rys taip pat ne­slė­pė, kad jau te­ko ieš­ko­ti ke­lių vai­kų. „Ta­čiau la­biau­siai stul­bi­na, kai ma­to­me tė­vus, ku­rie at­si­gu­la ša­lia ženk­lo „At­sar­giai, duo­bė!“ ir ten pat lei­džia mau­dy­tis sa­vo at­ža­loms", - tei­gė jis.

Tie­sa, pa­gal sta­tis­ti­ką vai­kų tarp iš­gel­bė­tų žmo­nių tė­ra apie 20-30 proc., ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad dėl jų ne­ky­la bė­dų. „Tie­siog į prob­le­mas dėl vai­kų rea­guo­ja­me daug griež­čiau, už­bė­ga­me ne­lai­mei už akių. Be­je, vai­kai ir pa­tys la­biau sau­go­si nei su­au­gu­sie­ji“, - sa­kė „Klai­pė­dos pa­plū­di­mių“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas A. Sia­kis.

Ne­ski­ria vėliavų

Kal­bė­da­mi apie bend­rą poil­siau­to­jų kul­tū­rą, skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bų va­do­vai ap­gai­les­ta­vo, kad va­sa­ro­to­jai taip ir ne­iš­mo­ko kul­tū­rin­gai leis­ti lai­ko prie jū­ros. „Dau­giau­sia bė­dų – dėl pa­dau­gi­nu­sių­jų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Vie­ną te­ko gel­bė­ti iš ban­gų, ki­tas ne­se­niai gir­tas ban­dė nu­šok­ti nuo Pa­lan­gos til­to ir nu­si­žu­dy­ti. Ta­čiau šie­met vi­siems gir­tiems as­me­nims kvie­čia­me po­li­ci­ją. Par­ei­gū­nai ti­krai ope­ra­ty­viai at­va­žiuo­ja“, - pa­brė­žė Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­das J. Pi­rož­ni­kas.

Ne­su­sip­ra­ti­mų ky­la ir dėl inf­ras­truk­tū­ros: pa­vyz­džiui, ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma keis­ti ženk­lus, įspė­jan­čius apie po­van­de­ni­nes duo­bes. „Sa­vait­ga­lį sken­do vie­nas bal­ta­ru­sis. Jis ti­ki­no ne­sup­ra­tęs lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis už­ra­šy­tų įspė­ji­mų, kad to­je jū­ros vie­to­je yra duo­bių. Rei­kės pa­pil­do­mų už­ra­šų - ru­siš­kų. At­si­ran­da ir to­kių, ku­rie ne­at­pa­žįs­ta vė­lia­vų spal­vų pa­plū­di­miuo­se. Pri­min­siu, kad rau­do­na reiš­kia griež­tą drau­di­mą mau­dy­tis, rau­do­na ir gel­to­na kar­tu – kad bu­di gel­bė­to­jai, gel­to­na – mau­dy­tis pa­vo­jin­ga. Yra dar ža­lia, bet jos nie­ka­da ne­ke­lia­me, nes ne­pa­vo­jin­gos Bal­ti­jos jū­ros ne­bū­na“, - pa­aiš­ki­no J. Pi­rož­ni­kas.

Klai­pė­dos gel­bė­to­jai vis dar ko­vo­ja su poil­siau­to­jais, ku­rie plau­kio­da­mi nau­do­ja­si pri­pu­čia­mo­mis prie­mo­nė­mis. „Tai da­ry­ti jū­ro­je drau­džia­ma. Ypač ste­bi­na, kai ant pri­pu­čia­mų čiu­ži­nių plau­kio­ja 7-8 me­tų vai­kai, o tė­vai jiems nie­ko ne­sa­ko. Juk čiu­ži­niai la­bai grei­tai ap­si­ver­čia, ga­li pra­kiur­ti, žmo­gus ri­zi­kuo­ja bū­ti nu­neš­tas į at­vi­rą jū­rą. Taip ne kar­tą yra bu­vę“, - pers­pė­jo A. Sia­kis.