Ketvirtus metus palangiškė biologė, besispecializuojanti ornitologijoje Lidija Umbrasienė bičiulius ir pažįstamus telkia ant "Medūzos" viešbučio Palangoje stogo pasigėrėti ir stebėti paukščių būrius. "Šiemet, regis, bus šiltas ruduo, nes šiandien stebime kur kas mažesnius būrius ir būrelius pačių įvairiausių sparnuočių nei pernai ir užpernai.
Praėjusiais metais spalio pirmąją jų čia buvo taip gausu, kad dangaus nesimatė. Dabar, matyt, jiems kol kas maisto pakanka, ir paukščiai dar neskuba pustyti sparnų skrydžiui",- šeštadienio rytą susirinkusiems smalsuoliams, apsiginklavusiems žiūronais, aiškino ji.
Per kokias dvi stebėjimo valandas tepamatėme nedidelį žąsų būrelį, susirikiavusį į trikampį ir plazdenantį Pietų link. Kiti - kielės, tilvikai, strazdai giesmininkai, kikiliai, skraidę nedideliais būriais, tikriausiai žvalgėsi, su kuo susidėti didžiajai kelionei.
Pasak ponios Lidijos, kur tik pradeda būriuotis paukščiai, tuoj prisistato ir maitvanagiai. Ir iš tiesų matėme vieną jų, nėrusį į praskridusių kikilių būrį. Ar įvyko egzekucija, stebėti nepavyko, nes užstojo medžiai. Bet paprastai maitvanagiai renkasi atsilikusius nuo būrio. Išdidžiai praplasnojo kranklių pora. Krankliai, kaip ir gulbės, visada laikosi poromis. Ir, o stebukle, praskrido vienišas garnys, kuris jau turėjo būti išlėkęs kartu su gandrais dar rugpjūtyje. Gal jis - irgi šilto rudens ženklas?
Kai ponios Lidijos VE pasiteiravo, kodėl kviečia smalsuolius išskrendančių į Pietus paukščių stebėti būtent šioje vietoje, argumentai buvo labai paprasti: "Per Baltijos jūrą driekiasi paukščių migracijos didieji takai. Tad neišvengiamai jie būriuojasi jūros pakrantėse. O "Medūza" - labai patogus ir pakankamai aukštas statinys tuos būrius stebėti", - sakė ji.
Beje, pagrindinės didžiosios paukščių trikampių ir vorų kelionės vis dėlto vyksta naktį. "Prieš kelerius metus man širdis vartėsi, kai Palangos bibliotekos kieme ryte į maišus teko krauti tokių mažų paukštelių, vadinamų nykštukais, lavonėlius. Nors ir "apsišarvavę" iki šiol gamtininkų neišaiškintais "kompasais", kur skristi, vis dėlto naktį jie neatskiria baltos namo sienos nuo skristi tinkamo erdvės. Tai jie ir žuvo, atsitrenkę į bibliotekos sieną",- dalijosi daugelį metų paukščių migraciją pavasarį ir rudenį stebinti biologė. Pasak jos, prieš išskrendant pačių įvairiausių sparnuočių rūšys stengiasi ku daugiau nusipenėti, be saiko lesdami uogas, vabzdžius, sliekus.
Priaugintos kūnelių masės privalo pakakti visai 8-10 tūkstančių kilometrų kelionei į Afrikos šiaurę ir dar toliau. Kaip teigė L. Umbrasienė, besibūriuojančius paukščius galima stebėti maždaug iki spalio 10 d.
VE duomenimis, panašus smalsuolių būrelis šeštadienį stebėti besibūriuojančių paukščių rinkosi ir Kartenoje, ant Vyšnių kalno.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą