Didžiausio šalies pajūrio kurorto meras Šarūnas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad jau kitąmet ketinama numatyti lėšų šio objekto kapitalinio sutvarkymo ir pritaikymo lankytojams techninei dokumentacijai parengti. „Greta observatorijos tvarkomas įvažiavimas į Palangą, duris atvers naujintelaitis baseinas, bus atnaujinamas sporto aikštynas. Be abejo, observatorija badytų akis, jei taip ir liktų tarsi vaiduoklis. Tikrai bandysime ją atgaivinti, sukurti naują traukos vietą miestiečiams, poilsiautojams. Juolab jog tokios veiklos kaip žvaigždžių stebėjimas per teleskopą niekur kitur Vakarų Lietuvoje nesiūloma“, – kalbėjo meras.
Niekada neveikusią dangaus kūnų observatoriją Palangoje buvo užsimota sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams prieš ketverius metus, bet investicijas laikinai sustabdė svarbesni projektai.
Prieš ketverius metus svarstyta, kad observatorijos kupolo, teleskopo ir kitokios įrangos pirkimas gali atsieiti per 300 tūkst. eurų. Tačiau tikslus lėšų poreikis paaiškės gavus konkrečius pasiūlymus, pasirinkus viziją.
Ignoruoti nebegalima
Daugybė žmonių, atvažiuojančių į Palangą Kretingos gatve, dešinėje pusėje, Virbališkės take, išvysta stūksantį statinį – 1984 metais statytą astronomijos observatoriją su kupolu. Jos teleskopai anuomet buvo vežami į Lietuvos pajūrį iš Švedijos, tačiau kelionės tikslo dėl mįslingų priežasčių nepasiekė. Pati observatorija lankytojams taip ir neatvėrė durų, o kupolas – savo skliautų.
Palangos valdžia dar 2011-aisiais buvo nutarusi išsiaiškinti galimybes paversti observatoriją veikiančiu turistų traukos centru, bet tąkart iš Molėtų atvykę specialistai jokių vilčių nesuteikė. Ekspertai nustatė, kad bokšto kupolas pasenęs, jį reikia pakeisti visiškai nauju, jei norima įrengti naktinius ir dieninius dangaus kūnų stebėjimo teleskopus. Observatorijos kupolas turi suktis sinchroniškai su teleskopais, kitaip pramogautojams gerokai sumažėtų galimybė stebėti įdomius dangaus objektus.
Užsiminta, kad turistų poreikius tenkintų dieninis Saulės stebėjimo ir naktinis žvaigždžių bei planetų stebėjimo įrenginiai. Esą vienas neįmantrus teleskopas kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Sutvarkyti objektą buvo užsimota ir prieš ketverius metus, tačiau investicijas laikinai sustabdė svarbesni projektai. „Atsirado kitų prioritetų: Koncertų salės statyba, kurhauzo renovacija, bažnyčios bokšto pritaikymas lankytojams, naujo baseino su pirčių kompleksu statybos ir kt. Tačiau dabar situacija keičiasi: tvarkomas įvažiavimas į Palangą, greta observatorijos bokšto statomas ir žiemos pradžioje duris atvers baseinas, visa aplinka tarp Klaipėdos plento, Kretingos gatvės, Virbališkės tako ir Ganyklų gatvės bus gražesnė. Nauji takai, nauji objektai, todėl stūksantis bokštas, koks yra dabar, atrodytų lyg kokia piktžaizdė“, – aiškino Š. Vaitkus.
Jo teigimu, kitais metais, tvirtinant 2019-ųjų savivaldybės biudžetą, bus siūloma skirti pinigų observatorijos techninei dokumentacijai parengti. „Sprendimus dėl pačios dangaus kūnų stebyklos fizinio sutvarkymo jau priims kitos kadencijos taryba. Tačiau esu įsitikinęs, kad ji sulauks investicijų, nes palikti taip, kaip yra, nebegalima. Be to, observatorija prijungta prie pagrindinės mokyklos, kuri irgi renovuota. Jos neketinama uždaryti. Veikiančioje observatorijoje galėtų būti rengiamos moksleivių iš visos Vakarų Lietuvos edukacinės ekskursijos, išvažiuojamosios astronomijos pamokos. Ši vieta taptų patraukli ir turistams, ypač kai prastas oras arba kai sezonas jau pasibaigęs“, – sakė Š. Vaitkus.
Dėmesys – senovei
Svarstoma, kad nepakaks vien pritaikyti observatorijos dangaus kūnams stebėti. Anot Lietuvos astronomų sąjungos prezidento dr. Juliaus Sperausko, atskleisti astronomijos žavesį ne taip paprasta, teleskopo tam neužtenka. „Gaila, jog sovietmečiu brandinta idėja įrengti Palangoje dangaus šviesulių stebėjimo observatoriją dėl labai keistų aplinkybių žlugo. Tačiau dabar, XXI amžiuje, tokios pionieriškos observatorijos, kokia buvo planuota, nebereikia. Šiais laikais būtina sukurti išsamią edukacinę programą, juolab kad mūsų šalyje giedrų naktų ne tiek ir daug“, – „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs astronomas.
Jo žodžiais, tektų samdyti ne tik profesionalius lektorius, bet ir ekskursijų vadovus, kurie sugebėtų patraukliai ir įdomiai papasakoti apie astronomiją, turėtų vaizduojamosios medžiagos. Su tuo sutiko ir Š. Vaitkus. Jis atkreipė dėmesį, kad Palangoje dar kuršių laikais ant Birutės kalno buvo įrengta paleoastronominė stebykla. „Tad mūsų miestas atiduotų duoklę ir praeities istorijai. Būtų galima įrengti patrauklią edukacinę erdvę, susijusią ir su paleoastronominiais istorijos aspektais. Konsultuosimės su šios srities žinovais“, – tvirtino politikas.
Birutės kalne archeologinius tyrimus atlikęs ir XIV amžiaus astronominių stebėjimų aikštelę su stulpų sistema radęs Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog būtų įdomu greta šiuolaikinės observatorijos turėti ir archajiškos modelį. „Tie senoviniai įrenginiai nesudėtingi. Manau, ar ekspozicijoje, ar lauke galima pastatyti ir viduramžius menančios stebyklos modelį. Taip būtų atskleidžiama istorija, tiesiogiai susijusi su pajūriu. Paminėtina, kad dar viena paleoastronominė stebykla, senesnė už įrengtą ant Birutės kalno, buvo ir dabartinėje Klaipėdoje, prie kuršiško Purmalių piliakalnio. Dabar ten likę tam tikrais azimutais pastatyti stambūs akmenys“, – dėstė archeologas.
Etnokosmologo prof. Liberto Klimkos nuomone, pajūris itin tinkama vieta astronomijos mokslui, jo raidai demonstruoti. „Šalia jūra, todėl yra svarbūs navigaciniai metodai, kuriais naudojosi senovės žmonės. Būtų galima įrengti gražią ekspoziciją. Lankytojams patiktų ir apie praeitį sužinoti, ir žvaigždes, kitus dangaus kūnus pro teleskopą išvysti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė etnokosmologas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą