Palanga mirusius į kitą pasaulį išlydės oriai

Svarbiausias klausimas – dėl laidojimo namų perėmimo

D. Paluckas domėjosi, kodėl vieniems savivaldybių įmonių vadovams jų darbo užmokesčio koeficientas numatytas nuo spalio, o kitiems – tik nuo lapkričio, priekaištavo posėdžio dokumentus ruošusiems administracijos darbuotojams, kad politikams pateiktuose dokumentuose yra „tendencingai daug klaidelių“, stebėjosi, jog ugdymo įstaigų vadovų atlyginimo koeficientas nepriklauso pirmiausia nuo darbo rezultatų.

Neabejotinai, svarbiausias posėdžio klausimas – dėl miesto laidojimo namų perėmimo iš ritualines paslaugas iki šiol teikusios J. Donauskienės (turėjusi galiojusią sutartį iki 2014-ųjų birželio 14-osios, ji įteikė savivaldybei prašymą ją nutraukti nuo 2012-ųjų gruodžio 20-osios, – L.J), perduodant juos nuosavybes teise miesto savivaldybei kaip turtinį įnašą didinant UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įstatinį kapitalą 1 260 000 litų.

Dar pavasarį savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai Elena Kuznecova ir Eimutis Židanavičius kreipėsi su paklausimu į savivaldybės administraciją, prašydami atsakyti, kaip vykdomas Tarybos valdančiosios koalicijos partnerių įsipareigojimas sutvarkyti kurorto laidojimo namus.

Nuomotojai rūpinosi tik savo nauda

„Akivaizdu, kad iki šiol ritualines paslaugas teikusi įmonė neženkliai investavo į savo veiklą. Bet nedarė ilgalaikių investicijų, todėl laidojimo namai buvo blogos būklės. Tik mero Š. Vaitkaus iniciatyva pavasarį buvo sutvarkyti takeliai, atlikti kiti nedideli darbai, bet reikėjo, kad miestas taptų tikrasis tokios paslaugos šeimininkas“, – „Palangos tiltui“ sakė E. Kuznecova.

E. Židanavičius pastebėjo, kad aplinka prie pastato trylika metų buvo apverktina, o savivaldybė J. Donauskienės individualios įmonės tiek laiko praktiškai nekontroliavo.

„Nuomotojai, mokėdami po 242 litus per mėnesį, naudojosi miesto sukurta infrastruktūra ir rūpinosi tik savo verslu. Atlikę numatytus darbus, pasieksime kilnų tikslą: kad mūsų bendruomenės nariai iš šio pasaulio išeitų oriai“, – sakė E.Židanavičius ir siūlė visiems balsuoti už sprendimo projektą.

Projekto sprendimo teikimą pasirašiusi savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė nurodė, kad pastato būklė yra „patenkinama“, todėl jį reikia iš esmės atnaujinti ir suremontuoti.

„Investavus turtą, Palangos miesto savivaldybė papildomai įsigis UAB „Palangos komunalinis ūkis“ akcijų, o bendrovei perduotas turtas – laidojimo namai – bus atnaujintas ir suremontuotas, bus užtikrintas nenutrūkstamas ritualinių paslaugų teikimas Palangos gyventojams“, – rašoma teikime.

„Komunalinio ūkio bendrovė, vykdydama miesto tvarkymo, taip pat ir kapinių priežiūros, veiklą, turi daug patirties objektą paversti patraukliu ir šiuolaikišku. Iš investavimo bus gauta ne tik pajamų, bet ir socialinis rezultatas“, – sakoma Tarybos nariams pateiktame savivaldybės administracijos teikime.

Rekonstrukcijos darbai vyks dviem etapais

Pristačius sprendimo projektą, Tarybos narė E. Kuznecova domėjosi, iš kokių lėšų bus suremontuoti laidojimo namai ir kas atliks darbus.

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius K. Skierus, sakė, kad rekonstrukcija biudžetui nieko nekainuos.

„Darbai bus atlikti iš bendrovės lėšų“, – sakė jis.

Tam įmonė ketina imti kreditą.

D. Paluckas teiravosi, ar sutarties nutraukimas turės kokių nors pasekmių savivaldybei.

K. Skierus sakė, kad ne.

Atsakydamas į klausimą apie numatytus laidojimo namų pertvarkos darbus, miesto komunalinio ūkio direktorius sakė, kad iki pavasario ketinama pabaigti pastato rekonstrukciją: bus padarytos dvi didelės ir viena maža šarvojimo salė.

„Patikinu, kad darbus organizuosime taip, kad nė akimirkai laidojimo namai nebūtų uždaryti. Darbus vykdysime dviem etapais. Kai bus kuri nors salė rekonstruojama, veiks kitos. Į darbus esame numatę investuoti arti vieno milijono litų“, – sakė K. Skierus.

Savivaldybė tikisi, kad rekonstravus laidojimo namus, juose savo artimuosius į paskutinę žemišką kelionę palydės ir Vydmantų, Darbėnų, taip pat kitų Kretingos vietovių gyventojai.

Diskutuojant centristas Nerijus Stasiulis siūlė renovuoti senąją kapinių koplyčią.

„Sutvarkius joje būtų galima surengti edukacinę parodą apie kurorto iškilius žmones, išėjusius Anapilin“, – siūlė jis.

Politikai vienbalsiai balsavo už.

Meras Š. Vaitkus pabrėžė, kad taip miesto Taryba vykdo savo koalicinėje programoje įrašytą įsipareigojimą miestelėnams.

„Mūsų laidojimo namai, tiesą pasakius, buvo didelė gėda. Aplinkiniai laidojimo namai – ir Kretingoje, ir Vydmantuose – pagal savo infrastruktūros išvystymą buvo gerokai pralenkę Palangą. Kurortui reikia turėti šiuolaikiškus, su gera infrastruktūra laidojimo namus. Dėkoju E. Kuznecovai ir E. Židanavičiui, kurie parodė iniciatyvą, jog jau pavasarį galėtume į kitą kelionę palangiškius išlydėti oriai“, – sakė Š. Vaitkus.

Diskusijos dėl detaliojo plano tvirtinimo

Politikų padidinto dėmesio susilaukė ir žemės sklypo detaliojo plano J. Simpsono g. 16 tvirtinimas. Minėtas sklypas įeina į centrinės miesto dalies detaliojo plano ir specialiojo paveldosauginio plano ribas.

Meras priminė, kad neseniai prie minėto sklypo apsilankę Kultūros paveldo departamento vadovai „griežtai pasakė“, kad sklypas negali būti skaidomas.

„Bet jūs, Tarybos nariai, turite apsispręsti, kaip elgtis“, – sakė miesto vadovas.

Konservatorius M. Skritulskas argumentavo, kad leidus skaidyti sklypą, bus tęsiama invazija į parko tęsinį ir siūlė nepritarti skaidymui.

Jo bendrapartietė E. Kuznecova stebėjosi, „kas nutiko“, kad visi komiteto nariai komiteto posėdyje pasisakė už, o per Tarybos posėdį tam nepritaria.

D. Želvys taip pat pritarė M. Skritulskui ir, kaip ir S. Simė, siūlė sprendimo projektą nusiųsti įvertinti Kultūros paveldo departamentui.

„Darbietis“ E. Krasauskas siūlė pritarti, jeigu viskas „įstatymiškai sutvarkyta“.

Už sprendimo projektą – patvirtinti detalųjį žemės sklypo J. Simpsono g. 16 planą – balsavo 7, prieš – 9 Tarybos nariai. Sprendimas nebuvo priimtas.