Palangoje – tūkstančiai žmonių, o užfiksuotų COVID-19 skaičius – vienas mažiausių Lietuvoje. Kodėl?

Į epidemiologų perspėjimus nuo užkrato saugotis dėvint kaukes ir laikantis saugaus atstumo nuo kitų žmonių kurorte beveik niekas nekreipia dėmesio.

Nuo kitų laikytis atokiau praėjusį savaitgalį iš tiesų buvo sunku, nes nuo kepinančios saulės prie jūros atsigaivinti nusprendę poilsiautojai iš visos Lietuvos nebeišsiteko nei Palangos gatvėse, nei paplūdimiuose.

Skelbiama, kad Lietuvos pajūryje savaitgalį ilsėjosi apie pusę milijono žmonių, daugiausia – Palangoje.

Žmonių su kaukėmis nematyti

Šeštadienio popietę kurorto gatvėse užtikti bent vieną taisyklingai veido kaukę dėvintį žmogų buvo faktiškai neįmanoma.

Keli kiek vyresnio amžiaus žmonės ėjo kaukes pasikabinę pabarzdėje. Viena jauna pora, matyt, pabūgusi J.Basanavičiaus gatvėje tirščiau susispietusių praeivių, kaukes trumpam buvo užsidėję, tačiau tuoj pat jas nusiėmė.

„Neįmanoma kvėpuoti“, – pasiteisino 27 laipsnių karščio išsekinti poilsiautojai iš Šiaulių.

Jauni žmonės prisipažino, kad jiems neramu, kai tarp žmonių tenka praeiti vos nesiglaustant, tačiau kita išeitis – vaikštinėti ratais, bet per karštį nesinori.

Nors paplūdimiuose apstu ant stendų užrašytų įspėjimų apie būtinybę laikytis saugaus atstumo, poilsiautojai tų užrašų nei skaito, nei saugosi pernelyg artimos kaimynystės.

„Nėra jokios koronos. Aš nieko nebijau“, – atšovė šokolado spalvos įdegį jau įgavusi pusamžė moteris. Anot jos, tokiame karštyje net žmonėms sunku likti gyviems, jau nekalbant apie virusus.

Sezono pradžioje saugų atstumą tarp žmonių kontroliuoti buvo pasiryžę gelbėtojai, tačiau dabar ir jie jau nuleido rankas – mėginti drausminti tokią galybę žmonių yra tiesiog neįmanoma.

Laikytis atstumo sudėtinga

Po pietų didžioji dalis poilsiautojų dar buvo užgulę paplūdimius, todėl J.Basanavičiaus gatvėje erdvės dar buvo galima rasti. Tačiau vakarop pagrindinė kurorto alėja priminė sausakimšą autobusą, kuriame neprisilietęs vienas prie kito nepraeisi.

Laikytis rekomenduojamo atstumo tarp žmonių buvo nerealu ir vaikštant atokiau nuo gatvės esančiais siaurais takeliais.

„Mes prasilenkdami su žmonėmis stengiamės nekvėpuoti“, – juokavo poilsiauti prie jūros atvykusios trys jaunos panevėžietės.

Tiesa, vakare, kai mieste prie pripildytų lauko kavinių nutįso eilės žmonių, laukiančių laisvų staliukų, vienas už kito jie stoviniavo vos ne nosimi knapsėdami į priešais stovinčiojo nugarą. Kaukes į šalį buvo numetę ir kai kuriose kavinėse dirbantys padavėjai.

Pajūryje visi užsimiršta

„Būdami prie jūros žmonės užmiršo koronavirusą ir galimas šio užkrato pasekmes“, – pripažino ir Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Kasdien po miestą patruliuojantis pareigūnas teigė, kad rugpjūtį su kaukėmis matytus žmones būtų galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

„Atvažiavę atostogauti poilsiautojai taip atsipalaiduoja, kad užmiršta, jog gatvėmis mašinos važinėja. Kur jau jiems tas virusas“, – kalbėjo A.Budginas.

Toks žmonių susigrūdimas pajūryje kelia nerimą ir Visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjui Remigijui Kučiauskui. Jis pripažino, kad masinėms šventėms prilygstantys žmonių susibūrimai prie kavinių, paplūdimiuose yra puiki terpė virusui plisti.

R.Kučiauskas artimiausiu metu žadėjo šią situaciją aptarti su Palangos savivaldybės vadovais, tačiau čia pat pripažino, kad kol veido kaukės privalomos tik uždarose patalpose, o saugus atstumas tik rekomenduojamas, veiksmingų priemonių nėra.

Palangiškiai išdrąsėjo

Tačiau iš epidemiologų nuogąstavimų kurorto verslininkai tik juokiasi.

„Nuo Joninių Palangoje jau praėjo šeši savaitgaliai. Visą tą laiką J.Basanavičiaus gatvė, kavinės ir paplūdimiai pilni žmonių.

Prieš pusę mėnesio Klaipėdoje praūžė Jūros šventė, į kurią buvo suvažiavusi beveik visa Lietuva.

Tokiu atveju Palanga ir Klaipėda jau seniausiai turėjo tapti viruso židiniais“, – aiškino J.Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės savininkas Audronius Macius.

Verslininko žodžius netiesiogiai patvirtino ir Visuomenės sveikatos centras, kurio duomenimis, nuo liepos Palangoje nėra užfiksuota nė vieno užsikrėtusiojo koronavirusu.

Klaipėdoje per tą patį laikotarpį užfiksuota dešimt užsikrėtusių asmenų, iš jų devyni atvejai įvežtiniai.

Koronaviruso grėsmę skeptiškai vertina ir „Palangos žuvėdros“ viešbučio vadovas Kristupas Šliogeris: „Lietuvoje skelbiami užsikrėtusiųjų skaičiai iš tiesų yra menki. Skaičiuojant nuo pavasario net ir viruso sukeltų mirčių atvejai nėra įspūdingi.

Tuomet pradėkime kasdien skelbti, kiek žmonių nuskendo, kiek mirė nuo infarkto, ir tada pažiūrėkime, kas sukelia didesnę grėsmę.“

Poilsiautojams užgulus pajūrį į koronaviruso keliamą grėsmę atlaidžiau ėmė žiūrėti ir nemažų pajamų sulaukiantys privataus būsto nuomotojai.

Dar pavasarį į Palangą karantinuotis atvykstančiųjų baidęsi ir miesto valdžios sprendimą uždaryti kurortą Velykų šventėms gyrę kai kurie palangiškiai dabar jau neigia, kad koronavirusas iš viso yra.

„Nėra jokio koronaviruso. Yra tik gripas, kuriuo vasarą niekas neserga“, – karštai įtikinėjo apie 130 privačių būstų nuomotojų vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ valdybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė.

Viruso plitimą lėtina aktyvi saulė

Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius:

„Iš tiesų gali pasirodyti keista, kad pajūryje vasarojant minioms žmonių didesnis užsikrėtimų skaičius čia nefiksuojamas.

Tam teigiamą įtaką daro tai, kad vasarą žmonės būriuojasi lauke ir retais atvejais išbūna daugiau nei 15 minučių arčiau nei metro atstumu. Be to, karštas oras ir didesnė drėgmė gerokai sulėtina viruso plitimą.

Pastaruoju metu fiksuojami didesni užsikrėtimo atvejai yra uždarose patalpose, kur žmonės tarpusavyje bendrauja ir arti būna ilgą laiką.

Karštą vasarą mažesnį pavojų kelia ir galimai virusu užkrėsti paviršiai: durų rankenos, turėklai, nes virusas greičiau žūsta tiesiogiai veikiamas saulės ir ultravioletinių spindulių.

Jei teoriškai tokia žmonių koncentracija pajūryje būtų ir šaltuoju metų laiku, užkrato plitimo pasekmes pajustume iš karto.

Aš nemanau, kad baigiantis vasarai Palangoje ir kituose kurortuose reikėtų imtis kokių nors specialių žmonių susibūrimą ribojančių priemonių.

Tikiu, kad didžioji dalis visuomenės yra sąmoninga. Jei 50–60 proc. žmonių laikysis tam tikrų reikalavimų: ir toliau dažnai plaus rankas, nelįs į žmonių būrį, dažniau saugosis veido kaukėmis – įprastos higienos nesilaikanti ir nesisaugojanti visuomenės dalis reikšmingos įtakos viruso plitimui nepadarys.“