Anot Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, artimiausiu metu vėjažuvių tik gausės. „Tai Atlanto vandenyno žuvų rūšis, jos į mūsų pakrantes atplaukia neršti.
Ilgamečiai stebėjimai parodė, kad jos tai daro nesėkmingai – padeda ikrus, iš kurių niekas neišsirita.
Dar neteko matyti pagauto vėjažuvės mailiaus ar jauniklio. Matyt, šios rūšies žuvys tiesiog ieško naujų rajonų, bando čia veistis. Paprastai vėjažuvės pasirodo būtent šiuo laiku – gegužės mėnesį, tačiau ilgai neužsibūna.
Mūsų pakrantėse Baltijos jūros druskingumas yra per mažas“, – portalui lzinios.lt pasakojo biologas. Jo teigimu, vėjažuvės žvejus vilioja pirmiausia dėl azarto, noro pagauti išties įspūdingai atrodantį laimikį.
„Tai valgomos žuvys. Kolegos ne kartą jų ragavo ir teigė, jog skoninės savybės – geros. Pernai vėjažuvių nebuvo itin daug, o šiemet, matyt, sulauksime didesnio jų kiekio. Į Baltijos jūrą neretai užsuka jai nebūdingų atlantinių rūšių žuvys, yra pagauta net skumbrių. Vėjažuves esame bandę laikyti.
Norėjome išsiaiškinti, kiek jos gali gyventi mažo druskingumo vandenyje.
Deja, po poros mėnesių žuvys pradeda gleibti“, – kalbėjo S. Karalius. Nuo Palangos tilto žvejai vėjažuves gaudo naudodami įvairų masalą, daugiausia – virtas krevetes. Ant jų puikiai kimba ir grundalai, tačiau jų bumo kol kas nėra.
„Vėjas ne tas. Nuolat pučia šiaurės vakarų vėjas, o reikia piečio. Kimba grundalai, bet masinio traukimo nėra. O vėjažuvės yra aršios, jos labai tvirtai sugriebia jauką“, – pasakojo vienas žvejys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą