Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad centrinėje gelbėjimo stotyje nuo 20 val. iki 8 val. dirbs keturi gelbėtojai.
„To mums prireikė siekiant išvengti vis pasikartojančių nelaimių sutemus. Kiekvieną vasarą neatsakingai besielgiantys asmenys šokinėja nuo jūros tilto, maudosi naktį. Trikdomas tarnybų, neturinčių specifinių priemonių žmonėms jūroje gelbėti, darbas. Todėl apsisprendėme budėti ir naktį“, – sakė jis.
Savo ruožtu nei Klaipėdos, nei Neringos gelbėtojai nesirengia sekti palangiškių pavyzdžiu. Esą tokio poreikio nėra.
Įsigis įrangos
Kiekvieną vasaros sezoną atsiranda alkoholio padauginusių jaunuolių, kurie ryžtasi šokti į Baltiją nuo jūros tilto. Pernai vieną tokį drąsuolį teko gaivinti medikams, buvo iškviesti ir ugniagesiai gelbėtojai.
Anot J. Pirožniko, jau dešimtmetį veikiantis Palangos gelbėtojų trumpasis pagalbos telefonas 1509 vakarais išjungiamas iki ryto. Tad jei įvyksta nelaimė pasibaigus gelbėtojų darbo valandoms, į pagalbą skuba specialiosios tarnybos.
Gelbėtojai svarsto galimybę įsigyti skraidyklę su naktinio matymo prietaisu, vaizdo kamera.
„Šią vasarą nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 30-osios tas telefonas veiks visą parą. Centrinėje gelbėjimo stotyje budės keturi žmonės, vienas jų atsilieps į skambučius, o kiti reaguos į įvykius. Nakčiai bus paruoštas keturratis, vandens motociklas. Dabar svarstome, kokią būtiną papildomą įrangą reikės įsigyti“, – pasakojo gelbėtojas.
Darbui naktį prireiks ne tik prožektorių, bet ir naktinio matymo prietaiso.
„Kitaip tamsiu paros metu neįmanoma įžvelgti skęstančio žmogaus. Yra minčių turėti ir termovizorių. Šviesiu paros metu toliau bus naudojamos skraidyklės, vadinamieji dronai. Dabar svarstome galimybę įsigyti skraidyklę su naktinio matymo prietaisu, vaizdo kamera. Tai padėtų greičiau rasti jūroje žmogų“, – dėstė J. Pirožnikas.
Reaguos greičiau
Palangiškis pažymėjo, kad būtent po 20 val., kai gelbėtojai baigia darbą, paplūdimiuose pradeda šėlioti jaunuoliai.
„Nuo 21 iki 24 val. būna ekstremalų, kurie, norėdami pasirodyti prieš draugus ar prieš merginas, tamsiu paros metu lenda į jūrą. Tai daryti draudžiama, gresia piniginės baudos. Į incidentus prie jūros tilto reaguoja ugniagesiai gelbėtojai, tačiau jiems privažiuoti prie pat jūros tilto labai sudėtinga“, – tikino pokalbininkas.
Pasak jo, tamsiu paros metu dirbsiantys skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovai reaguos greičiau.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Bronius Beniulis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog ugniagesiai ir toliau privalės reaguoti į incidentus, nesvarbu, budės paplūdimyje gelbėtojai ar ne.
„Jei žmonės paskambins telefonu 112, turėsime atvažiuoti. Na, jei skambins tik gelbėtojų telefonu, apie įvykį nežinosime. Gelbėtojų sprendimą budėti naktį vertinu teigiamai, nes bet kuri papildoma žmonių saugumą užtikrinanti priemonė sveikintina“, – sakė jis.
Kolegų nekopijuos
Tuo metu kitose pajūrio savivaldybėse neketinama sekti kolegų iš Palangos pavyzdžiu. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas „Lietuvos žinioms“ sakė būsimą palangiškių darbą labiau vertinantis kaip prevenciją.
„Suprantu, kad Palangai tai aktualu. Jūros tiltas – šalia vasarą sausakimšos Jono Basanavičiaus gatvės. Vienoje vietoje būna didelė poilsiautojų koncentracija, todėl randasi visokių keistuolių, jie lenda į jūrą sutemus, šokinėja nuo tilto. Klaipėdai tai neaktualu. Būta vos vieno kito atvejo, tačiau tuomet savo darbą atlikdavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai“, – teigė jis.
Klaipėdietis svarstė, kad norint budėti naktį visų pirma reikia įsigyti specifinę įrangą ir išmokti ja naudotis. „Naktį pamatyti jūroje skęstantį žmogų – tas pat, kas ieškoti adatos šieno kupetoje. Žiūronai čia nepadės. Kitas klausimas – kaip bus užtikrinamas pačių gelbėtojų saugumas. Juk jiems tektų bėgti į jūrą visiškoje tamsoje, tad gerokai padidėja rizika. Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma tamsiu paros metu stebėti ir operatyviai reaguoti į nelaimę 4 kilometrų pajūrio ruože nuo Melnragės iki Girulių“, – prisipažino V. Urbonas.
Panašios nuomonės laikėsi ir Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys. Anot jo, yra buvęs vienas arba du atvejai, kai naktį prireikė gelbėti žmogų iš jūros gniaužtų. „Ši problema mums neaktuali. Jei tamsiu paros metu įvyksta nelaimė, tinkamai reaguoja ugniagesiai gelbėtojai“, – sakė G. Kuprys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą