Klaipėdos universitetas archeologinius tyrimus parke, kuriame įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms projektas, pradėjo rugsėjį.
Pagal projektą numatytam drenažui, laistymo sistemoms ir kt. reikalingi žemės darbai parke prasidėjo pavasarį, be archeologinių tyrimų. Tuomet kasant tranšėjas buvo perkastas ir kuršių pastatas, iškapstyta keramikos.
"Visa tai kažkas pastebėjo ir pranešė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiajam valstybiniam inspektoriui Laisvūnui Kavaliauskui. Jis sustabdė darbus, imta ieškoti archeologų. Vasarą nekasinėjome, kad esant gausiausiam lankytojų srautui būtų išsaugotas parko vaizdas, o rudenį pradėjome", - pasakojo tyrimų vadovas Klaipėdos universiteto doktorantas Rokas Kraniauskas.
Jo teigimu, per šį laikotarpį jau aptiktos bent trys naujos kuršiškos gyvenvietės, išlikusios nuo paties kuršių žydėjimo epogėjaus. Kuršių periodas Palangoje buvo IX-XII a. Spėjama, kad archeologų radiniai galėtų būti datuojami XII a.
Iki šiol parke buvo žinomos dvi kuršiškos gyvenvietės - Birutės kalno, kur buvo religinis ir administracinis centras, ir Žemaičių kalnelio.
Pasak R. Kraniausko, visas gyvenvietes galima traktuoti kaip vieną didelį kuršių apgyvendintą arealą, nusidriekiantį nuo Birutės kalno iki sporto aikštyno Vytauto gatvėje. Čia buvusi dar viena - pietinė - gyvenvietė. Kuršių sodybos parke aplink Birutės kalną "pamėtytos" gana plačiai - žmonės negyveno labai koncentruotai.
Be pelną nešusio piratavimo ir prekybos, kuršių kasdienė veikla buvo žemdirbystė, gyvulininkystė, žvejyba.
Visame parke archeologai planuoja kasti bandomuosius šurfus - nedidelio skersmens duobes. Šiuo metu taip išžvalgyta maždaug pusė numatytos teritorijos. Pasak R. Kraniausko, šurfai padės sudėlioti viską į vieną mozaiką - bus matyti, kaip plėtėsi gyvenvietės, kaip migravo žmonės.
Vienoje iš perkasų, kurioje archeologai dirba šiuo metu, be pastatų pėdsakų, aptikta ir molinė krosnis - greičiausiai, anot R. Kraniausko, kupolinė. Patys pastatai tuomet buvę mediniai rentininiai.
Kaip vieną įdomesnių radinių archeologai mini parke atrastą iš vikingų eros išlikusį skandinavišką sidabrinį pinigą, panašų į lietuviškus ilguosius. Prireikus tokio pinigo būdavo atsikalama ir pasveriama tiek, kiek reikia. Šio pinigo sidabro praba, anot archeologų, yra žema, bet pakankama, kad jis būtų naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė šiuose kraštuose.
Rasta ir žalvarinė pasaginė segė aguoniniais galais, žalvarinė plokštelė kokiam nors apdarui apkalti ir papuošti, galąstuvas, keramikos su bangelės puošybos motyvu, žalvarinės įvijėlės - iš pradžių manyta, jog tai žiedas, bet tam jis tikriausiai esąs per mažas.
Šalia keramikos archeologai rado ir gintarą, ko gero, natūralų - kol dar nebuvo išimtas, jis atrodė neapdirbtas.
Palangoje jau anksčiau tyrinėjusio profesoriaus Vlado Žulkaus nuomone, šiame mieste stovėjo ir pirmoji Lietuvos teritorijoje pastatyta bažnyčia, iškilusi XI a.
Pasak R. Kraniausko, žvalgant likusią dalį parko turima vilčių surasti šios bažnyčios vietą - duomenų, jog ji stovėjo parke, nėra, tačiau ją statė danai, o jų įtakos sfera buvo pietinis Kuršas, ne Latvijos teritorija, taigi šiokių tokių vilčių ją čia rasti turima.
Palangoje yra du senovės kapinynai, tačiau manoma, jog turėtų būti dar vienas, kuriame buvo laidojami prie jūros gyvenantys žmonės. Tad galbūt bus atrastas ir jis.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą