Parke liko nebaigtų darbų
Praėjusį ketvirtadienį Pastauninko parke darbavosi „Plungės lagūna“ darbininkai, kurie karštligiškai lopė išplautas takų vietas.
Tos vietos yra gerai matomos, nes takų danga buvo taisoma gerokai stambesnės frakcijos skaldele nei yra išpiltas visas takų paviršius.
Tačiau ir patiems darbininkams turėtų būti aišku, kad šis takų remontas yra laikinas, iki kito smarkesnio lietaus. Nes takais nubėgančio vandens problema nėra išspręsta.
Renginiai prie parko amfiteatro šiandien galėtų vykti tik pelkėje.
Dar pora elektrikų triūsė prie parko šlaite įrengto 80 vietų amfiteatro. Darbininkai neslėpė, kad kalant amfiteatro suolus laikančius polius buvo pažeistas parko apšvietimo kabelis, todėl neveikia amfiteatrą turėję apšviesti žibintai.
Šioje vietoje susikaupęs vanduo turėtų nutekėti čia po taku įrengtoje pralaidoje, tačiau pro gofruoto vamzdžio skyles į šulinėlį vanduo vos ne vos sruveno, o didžioji dalis pelkės vandens link žemiau esančio Pastauninko upelio bėga per taką.
Pagal sumanymą, amfiteatre susėdę žmonės turėtų stebėti žemiau laukymėje vyksiančius renginius, tačiau dabar laukymės vietoje – didžiulė pelkė. Pagal parko rekonstrukcijos projektą ši loma turi būti pusmetriu užpilta gruntu, užsėta žole čia suformuojant aikštelę renginiams.
Rangovas dar žada sugrįžti pavasarį
Akivaizdu, kad nebaigtų darbų ir defektų rekonstruotame parke – per akis, tačiau paaiškėjo, kad visi darbai parke jau seniausiai baigti.
Kaip informavo Savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, objekto pripažinimo naudoti deklaracija yra pasirašyta praėjusių metų lapkričio 29 dieną, o rangovas visus parko rekonstrukcijai numatytus pinigus – apie 570 tūkst. eurų – jau yra gavęs.
„Darbų rangovas prisiima atsakomybę už savo darbus ir savo lėšomis privalo taisyti defektus. Dabar „Plungės lagūnos“ darbininkai atvažiavo pataisyti paplautų parko takelių, o pavasarį sugrįš ieškoti kitokių problemos sprendimų“, – aiškino R. Lukauskienė.
Anot jos, gali būti, kad siekiant sulaikyti vandenį parko šlaitus teks iškloti plastikiniu korėtu lanksčiu paviršiumi.
R. Lukauskienės teigimu, net ir šie nepigiai kainuosiantys darbai bus atliekami rangovo sąskaita, nes pagal sutartį rangovas 5 metus privalo taisyti atskleistą darbų broką.
Tačiau rekonstrukcijos projekte nenumatytas šlaitų klojimas plastikiniu koriu – būtų jau ne brokas, o papildomi darbai, už kuriuos Savivaldybei reiktų mokėti.
Į broką pirštu badė buvęs melioratorius
Pagrindinis Pastauninko parko rekonstrukcijos tikslas buvo nusausinti šlapiuoju metų laiku tvinstantį parką.
Parke su šunimi bevaikštinėjant užtiktas pagyvenęs kretingiškis teigia, kad tai, kaip padaryta dabar, yra blogiau nei buvo.
„Čia vaikštau kasdien ir turėjau puikią progą stebėti, kaip buvo dirbama. Jau tada darbininkams rodžiau senąsias pralaidas po takais ir įspėjau jas saugoti.
Tačiau takais, kurių senasis gruntas buvo iškasamas iš keliolikos centimetrų gylio, važinėjo traktoriukai, kurie įlaužė po takais dar nuo sovietmečio paklotų pralaidų vamzdžius, o naujos pralaidos tose vietose neįrengtos“, – rangovo klaidas aiškino visą amžių melioratoriumi dirbęs kretingiškis, kuriam yra tekę tas pralaidas kloti.
Vienoje vietoje išlikusi sovietmečio pralaida savo funkcijas atlieka puikiai.
Anot vyro, pradėjus darbus parke visų pirma reikėjo išgilinti Pastauninko upelio vagą, kad joje tilptų didesnis vandens kiekis. Dabar kiek gausiau nulijus nuo šlaitų į upelį nutekėjęs vanduo posūkiuose kyla iš vagos ir apsemia šalia esančias tako vietas.
Šalia šlaituose įrengtų takų vandens nutekėjimui yra įrengti akmenimis išgrįsti loviai, tačiau jie yra per aukšti. Į negilius griovelius sudėti dideli akmenys iškilę virš takų paviršiaus, todėl vanduo teka ne šiais akmenuotais loviais, bet pačiais takais išplaudamos jų gruntą.
Buvęs melioratorius teigė, kad problemą išspręstų kelios kokybiškai įrengtos pralaidos, kurios turėtų būti ties tomis vietomis, kur šlaituose labiausiai renkasi vanduo.
Tačiau jam parke užtikti darbų vadovai atšaudavę, kad tose vietose pralaidos nėra numatytos projekte.
Vienur stebeilijasi, kitur – užmerkia akis
Kad projektas buvo prastai parengtas, pripažino ir patys rangovai, kurie projektavimo darbus ir buvo užsakę.
Pernai rugsėjo viduryje „Plungės lagūna“ prašė Savivaldybės leidimo stabdyti darbus, kad būtų galima tikslinti techninio projekto sprendinius. Tai ir buvo padaryta, tačiau akivaizdu, kad ir pataisytas projektas liko netobulas, nes net ir nesulaukus liūčių, parkas yra patvinęs, o jo takelius plauna vanduo.
Dirbtinės žolės aikštę, kurioje ekspertas sakosi aptikęs daug broko, lietus neįveikė.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius jau pagarsėjo kaip iš rangovų darbų kokybės reikalaujantis vadovas, tačiau Pastauninko parke atliekamų darbų kokybe kažkodėl nebuvo pasidomėta.
Galimam brokui atskleisti Savivaldybė samdo net 8 tūkst. eurų kainuojantį ekspertą. Taip buvo pasielgta jau du kartus – kai Sporto ir sveikatingumo kompleksą statančią bendrovę „Litconas“ buvo siekiama priversti pakeisti aikštės dangą ir kai suvedant politines sąskaitas su Tarybos nariu Konstantinu Skierumi buvo įrodinėjama, kad jis prastai atliko techninio prižiūrėtojo vaidmenį bendrovei „Alkuras“ klojant dirbtinės žolės futbolo aikštės pagrindus ir ten įrengiant drenažą.
Kaip ir buvo pageidaujama, vos du gręžinius atlikęs ekspertas broko surado ir konstatavo, kad drenažas yra įrengtas per giliai ir jį teks tobulinti.
Tačiau per visą lietingąjį laikotarpį dirbtinės žolės aikštė išliko sausutėlė, kai daugelyje Kretingos vietų buvo patvinę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą