“Pavogė“ šešių sodybų šeimininkų įveistą parką

Skunde gyventojai prašė išsamiai paaiškinti, kokiu būdu leista privačiam asmeniui privatizuoti valstybinę žemę.

„Namų valdos sklypus šalia paminėto sklypo turime nuo 1990 metų, - rašyta skunde. – Dar tuomet mums buvo teigta, kad minėtas sklypas niekada negalės būti privatizuotas, nes po juo paklota 14 ryšių kabelių, tame skaičiuje – ir šviesolaidinis. Be to, jis visuomet buvo traktuojamas kaip apsauginė zona prie krašto kelio Šilalė-Šilutė. Todėl dar 1995 metais mes savo lėšomis ir iniciatyva pasodinome minėtame sklype medelių sodinukus, kurie išaugo sudarydami mišką. Atliekant valstybinės žemės privatizavimo procedūrą 2007 metais turėjo būti remiamasi ir topografinėmis nuotraukomis. Todėl lieka nežinomos priežastys, kodėl jose nebuvo įvertintos 1995 metais pasodinto parko aplinkybės.“

Gyventojai skunde taip pat rašė prieš kelias savaites savo iniciatyva sužinoję, kad tas sklypas, kurio paskirtis – žemės ūkio žemė, priklauso privačiam fiziniam asmeniui (nurodė ir jo vardą, pavardę, - red. pastaba). „Jis išreiškė ketinimus keisti žemės sklypo paskirtį į namų valdas, ir taip sunaikinti mūsų išaugintą miškelį, apsaugantį mūsų namų valdas nuo šalia esančio kelio triukšmo ir dulkių“, - piktinosi Pušelių gatvės gyventojai.

Pastarųjų teigimu, minėto sklypo formavimo ir privatizavimo procedūros atliktos jiems nieko apie tai nežinant ir su jais nederinant. Žmonės skundėsi, kad jiems nežinomos priežastys, kodėl jiems nebuvo pasiūlyta privatizuoti valstybinės žemės. Kodėl būtinos apsauginės zonos nuo kelio krašto principas nebuvo taikomas atliekant šiuos privatizavimo veiksmus 2007 metais?

Žmonės kalti, kad neskaito skelbimų?

Pirmiau atsakymą į gyventojų skundą atsiuntė merė D.Žebelienė. Šitą atsakymą parengė Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas-rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, juodu ant balto išdėstęs, su kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais reikia susipažinti norint suprasti valstybinės žemės pardavimo ar nuomos tvarką.

„Dėl 1,15 ha ploto žemės sklypo suformavimo ir pardavimo aplinkybių prašome kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių“, - tokiu patarimu užbaigtas merės pasirašytas atsakymas.

Užtat lygiai po mėnesio, nuo skundo įteikimo dienos, gautas institucijos, į kurią patarta kreiptis, atsakymas buvo žymiai išsamesnis (3 puslapių apimties) ir dar su 26 puslapiais visokių paaiškinamųjų raštų ir lentelių.

Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas Artūras Juočas informavo, kad „Jūsų nurodytas žemės sklypas buvo suteiktas privačion nuosavybėn nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių valstybinės žemės įsigijimą privačion nuosavybėn“.

Atsakyme į skundą jis paaiškino, kad tas žemės sklypas nėra ir nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų bei sklypų prie visuomeninių pastatų sąrašą, kurį patvirtino Šilutės rajono savivaldybės valdyba 1998-09-23 sprendimu Nr. 711. Buvo patvirtinta ir Šilutės r. savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, iš kurios matyti, kad ginčijamas sklypas nėra pažymėtas nei kaip parko ar sodo, nei kaip miško teritorija.

Kadangi šis sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas 2006 metų gruodžio 4-ąją, tad, „Šilokarčemos“ nuomone, matininkai galėjo ir nepastebėti tik vienerių amžiaus ten pasodintų medelių... O gal nė vienas iš jų net nežiūrėjo į tą pusę?..

A.Juočo rašte aiškinama, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, į asmenų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemės sklypus iš valstybės, sąrašus įtraukiami asmenys, kurie teritoriniam žemėtvarkos skyriui pateikė tokius prašymus. „2006 metų projekte Jūsų prašymai nebuvo pateikti, todėl Jūs nebuvote įtraukti į sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti valstybinę žemę, - atsakė A.Juočas. – Apie pradedamą projektą buvo paskelbta viešai 2005 m. gruodžio 30-ąją laikraštyje „Pamarys“. Skelbimas apie projekto viešą visuomenės svarstymą buvo skelbtas 2006 m. rugsėjo 22-ąją laikraštyje „Pamarys“. Taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su parengto projekto sprendiniais ir pateikti savo pastabas bei pretenzijas. Projekto svarstymo metu jokių pretenzijų nebuvo gauta, todėl nebuvo kliūčių Klaipėdos apskrities viršininkui patvirtinti projektą 2006 m. gruodžio 4 dienos įsakymu.“

Ir tokiu būdu ginčijamo sklypo savininke tapo 1917 m. gimusi Stasė Bukauskienė, pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą tvarką buvusi 9-os eilės pretendente. Jai buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypas.

Kodėl pasikeitė jau keturi sklypo savininkai?

A.Juočas informavo, kad Pušelių gatvės gyventojai turi teisę paduoti skundą dėl šio atsakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Su „Šilokarčemos“ korespondentu kalbėję tos gatvės žmonės sakė taip ir pasielgsiantys.

Bet tie gyventojai teisme gali ir nieko nelaimėti...

Panašu, jog mažai džiaugsmo dėl šito sklypo turės ir jo savininkas. Mat 50-ies metrų sklypo ruožui, greta krašto kelio, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Tai elektros linijų apsaugos zona – 0,34 ha, kelio apsaugos zona – 0,82 ha ir ryšių linijų apsaugos zona – 0,09 ha. Pastatų statyba šiame ruože draudžiama. Todėl sklypo savininkas galėtų nebent kokį namelį pasistatyti tik šiauriniame, trikampio formos, pakraštyje. Ir tik laikiną pastatėlį, nes visas sklypas yra žemės ūkio paskirties žemėje.

Gal dėl šios priežasties, kad sklypas didelis, o statyti pastatų jame negalima, 2007-aisiais per tris mėnesius pasikeitė net keturi to sklypo savininkai?

Bet dėl statybų galimybės yra ir išimčių. Pasirodo, kelio apsaugos zonoje neleidžiama statyti namų valdos pastatus, bet visiškai nedraudžiama suręsti statinius, kurie yra susiję su transporto ir keleivių aptarnavimu.