Šiemet vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi baigė ilgai užtrukusį civilinės bylos nagrinėjimo procesą - ledo generatoriai ir įranga - viskas, kas buvo pirkta už tikslinės paramos pinigus ir priklausė Algirdo Aušros vadovaujamai Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijai, grąžinami valstybei.
Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras su ieškiniu į teismą kreipėsi 2004 m. pabaigoje. Jis prašė pripažinti negaliojančia teisę į turtą, įgytą pagal dvi Europos Bendrijos tikslines sutartis, t. y. grąžinti ledo generatorių ir su jo gamyba susijusius įrenginius valstybei, panaikinti ledo gamybos cecho teisinę registraciją bei iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti per 113 tūkst. Lt nepanaudotų lėšų ir daugiau kaip 171 tūkst. palūkanų.
Tyrimo metu prokurorai nustatė, jog daugiau nei 3 milijonų litų europinių pinigų pagal tikslinės paramos skyrimo sutartis buvo skirti Kuršių marių infrastruktūrai gerinti ir žvejų uosto Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektams statyti bei įrenginiams įsigyti. Buvo pastatyti ledo generatoriai, įsigyta kitos įrangos.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės teigimu, lėšos, gautos kaip Europos Bendrijos parama, ir visas už jas įgytas turtas turėjo būti tik valstybės ir jokiais sandoriais negalėjo būti perleistas privatiems ūkio subjektams.
Pasak D. Pocienės, Aukščiausiasis Teismas nesprendė turto perdavimo de fakto klausimo. Tik valstybė gali spręsti, kokiu būdu ji galėtų leisti konfederacijai toliau naudotis šiuo turtu. Prokurorė pabrėžė, kad Aukščiausiasis Teismas pripažino tik nuosavybės teisę, o turto atėmimo klausimo nesprendė.
Prokurorės teigimu, konfederacija turės grąžinti valstybei per 170 tūkst. Lt, t. y. už dalies tikslinės paramos pinigų laikymą "Parex" banke gautų palūkanų. Iš valstybės lėšų gautos palūkanos priklauso tik valstybei. Be to, konfederacija privalės grąžinti per 113 tūkst. Lt nepanaudotų tikslinės paramos lėšų.
Pasak A. Aušros, ledo generatorių buvo pastatyti 5. Didžiausias jų Klaipėdoje, du Šilutės rajone, po vieną Rusnėje ir Kintuose. Jis sako nežinąs, kaip įvykdyti teismo sprendimą, nes pinigų neturi. Visi jie, ir gautieji kaip palūkanos, buvę sudėti į ledo generatorius, kurie šiandien yra veikiantys. Buvusi atlikta ne viena ekspertizė. Visi pinigai suskaičiuoti kapeika į kapeiką. "Nesaugus jautiesi valstybėje, kai iš tavęs atima ne tik prekę, bet ir reikalauja grąžinti pinigus, kuriuos tu išleidai prekei. Kam aš turiu viską grąžinti, kas ta valstybė, nežinau. Visa tai man jau nusibodo. Turi rūpintis ta įranga pats iš to negaudamas jokios naudos. Aš juk nesinešu kibirais ledo namo", - kalbėjo A. Aušra.
Jis nesupranta, kuo geresnė kita asociacija, jeigu iš konfederacijos atimti ledo generatoriai bus perduoti jai. A. Aušros manymu, tokiu atveju turi būti atimami ir kiti objektai, kurie buvo pastatyti už žvejybos fondo, kuriame buvo keliasdešimt milijonų litų, lėšas.
A. Bargaila neslepia, kad 2003 metais į teismą kreipėsi Vakarų Lietuvos žuvies produkcijos gamintojų asociacija. Anot jo, A. Aušra nusavino visiems žvejams priklausiusį turtą. A. Bargaila, sakė, kad dabar į generatorius pretenduoja žvejų bendruomenė. Jis džiaugiasi, kad galų gale teisingumas galėjo.
Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius pirmadienį "Vakarų ekspresui" sakė, kad Žuvininkystės departamentas dėl visas pastangas, kad ledo gamybos veikla nenutrūktų, kad žvejai būtų aprūpinti ledu, kol bus išspręsti visi kylantys klausimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą