Su pamario gyventojų raginimais problemą spręsti iš esmės sutinka ir įvairūs aukšto rango sostinės pareigūnai. Valdininkai, įvairaus kalibro generolai, kaip ir kasmet, atvykę į potvynio zoną tik linguoja galvomis, dalija pažadus, tačiau grįžę į Vilnių juos iškart pamiršta. Iki kito potvynio.
O Rusnės gyventojai ir toliau priversti stovėti eilėse prie tralų, kad galėtų nuvykti į darbus, vaikus nuvežti į mokyklas ar grįžti namo. Kai kurių Pagėgių savivaldybėje esančių kaimų gyventojai net tokios galimybės neturi. Per potvynį jie vaikus, kuriems kasdien reikia eiti į mokyklą, išgabena pas gimines neužliejamose vietovėse.
Devynis kartus pamatuok...
Tačiau pastarosiomis dienomis pasigirdo balsų, raginančių sugrįžti prie ištakų ir užliejamame ruože pastatyti ne 475 metrų ilgio, o 1100 metrų ilgio statinį. Šilutiškių manymu, nauji svarstymai šios taip geidžiamos estakados atsiradimo datą nukels dar geram dešimtmečiui.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai siūlo neskubėti bet kokia kaina pradėti statybų, o verčiau viską iš naujo gerai pasverti. Esą jei jau mesti pinigus, tai juos investuoti į patikimą statinį.
"Būtina atlikti detalią hidrografinę analizę, kaip keistųsi vandens srovės stiprumas ir greitis, jie čia būtų pastatyta vienokio ar kitokio ilgio estakada. Mano duomenimis, pagal dar 2002 metais atliktus tyrimus, jei estakados ilgis siektų 400 metrų, gali būti pažeista polderių sistema ir kai kuriose vietose pralaužti pylimai", - gąsdina Egidijus Skrodenis, LAKD direktoriaus pavaduotojas.
Jis prisiminė, kad pirmieji darbai, siekiant išspręsti šios užliejamos vietos problemą, buvo atlikti 1973 m. Tuomet buvo sutvirtinti pylimo, kuriuo ėjo kelias, šlaitai. Tačiau šie patobulinimai laikėsi iki devintojo dešimtmečio, kai dėl pakilusio vandens pylimai paprasčiausiai ištižo.
"Vėliau pradėtos svarstyti įvairių estakadų įrengimo galimybės. Nuo 2000 metrų ilgio iki laikinos, surenkamos tik per potvynius. Mat jei vandens lygis virš kelio siektų tik 30 centimetrų, tai užtektų ir 400 metrų ilgio estakados, o jei jis viršytų 90 centimetrų, tai neužtektų net 1000 metrų. Jei pastatytume dabar planuojamą 475 metrų ilgio estakadą, ar neatsitiks taip, kad per potvynį automobilius teks atvežti iki jos, o norint nuvažiuoti - nuvežti nuo jos. Manau, kad jei daryti, tai daryti gerai", - "Vakarų ekspresui" savo nuomonę grindė E. Skrodenis.
Pinigų nėra
Tačiau Seimo narys Artūras Skardžius ragina griebti jautį už ragų ir statyti tai, kam prieš kelerius metus pasiruošta.
"Juk Šilutės savivaldybės užsakymu yra atlikta galimybių studija ir net pradėtas rengti techninis projektas. Be to, atlikti grunto tyrimai, išspręstas privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Jei norėtume čia matyti ilgesnę estakadą, visas procedūras tektų pradėti iš naujo, tad ir procesas užsitęstų. Jei šiemet mes pradėtume parengiamuosius darbus, tai 2016-aisiais estakada turėtų stovėti", - žada A. Skardžius.
Tiesa, nei vienam, nei kitam projektui įgyvendinti šių metų šalies biudžete nėra numatyta nė lito.
A. Skardžiaus teigimu, kurį iš estakados variantų pasirinkti, bus sprendžiama artimiausiu metu vyksiančiuose pasitarimuose.
Programa nevykdoma
Dar 2006 m. Vyriausybė patvirtino Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 m. programą. Tačiau dabartinė Vyriausybė, žadanti tęsti pirmtakų pradėtus darbus, konstatuoja, kad ta programa nėra įgyvendinama.
Savaitgalį į pamarį atvykęs ir potvynio zoną saugiu atstumu iš sraigtasparnio apžvelgęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas atkreipė dėmesį į tai, kad pasirengimo potvyniams 2007-2015 m. programai įgyvendinti iki šiol skirta tik penktadalis lėšų. Iki 2013 m. programa įgyvendinta 19,6 proc., ilgalaikės priemonės - 21,6 proc., trumpalaikės priemonės - 14,5 proc.
Todėl pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame VESK posėdyje buvo parengtas priemonių planas, kuris ir bus neatidėliotinai siūlomas tvirtinti Vyriausybei. Tačiau ir šiame priemonių plane apie estakadą kalbama gana aptakiai: "Įvertinant šalies finansines galimybes, peržiūrėti esamą situaciją ir atliktus darbus dėl estakados statybos keliui į Rusnę".
Nuostoliai suskaičiuoti
Pasak Šilutės rajono savivaldybės atstovų, kiekvienais metais vykstantis potvynis Nemuno žemupyje, šaliai atneša apie 10 mln. litų nuostolių. Vien potvynio padariniams likviduoti kasmet skiriama apie milijoną litų.
"Apie 200 tūkstančių litų kainuoja lengvųjų automobilių perkėlimas tralu per užlietą kelio Šilutė-Rusnė ruožą. Dar apie 100 tūkstančių litų tenka išleisti specialiojo keleiviams vežti pritaikyto sunkvežimio "Man Cad" paruošimui eksploatacijai bei jo eksploatavimas. Na, o vienas amfibijos reisas į Rusnę ir atgal kainuoja 600 litų. Kasmet milijoną išleidžiame ledonešio apgadintiems pylimams tvarkyti. O kokią žalą gamtai daro per vandenį važiuojantys ir jį tepalais bei degalais teršiantys automobiliai ir traktoriai?" - yra suskaičiavusi dabartinė rajono savivaldybės Tarybos narė Stasė Skutulienė.
Pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą, už aplinkos teršimą nuodingomis ir kenksmingomis medžiagomis numatytos baudos, kurių dydis piliečiams siekia nuo 200 iki 400 litų.
"Pabandykite nuplauti savo automobilį Nemune. Išsyk aplinkos apsaugos inspektoriai jus nubaustų. O per potvynį Rusnės ir Šyšos kaimo gyventojai daro lygiai tą patį. Tad jei suskaičiuotume, kiek per potvynį užlietu keliu pravažiuoja automobilių, ir padaugintume tą skaičių iš nesurinktų baudų, gautume beveik 9 milijonus litų. O 400 metrų estakada virš užliejamos kelio dalies, paskutiniaisiais apskaičiavimais, kainuotų apie 21 milijoną litų", - vardijo šilutiškė.
Reikia gilinti farvaterį
Tačiau estakada padėtų ne visiems. Dalis Šyšos kaimo gyventojų teigia, kad jie šiuo metu neturi galimybių net iki kelio nuvažiuoti.
"Esame apsemti iš visų pusių. Automobiliu važiuoti negalime - per gilu. Motorine valtimi plaukti taip pat negalime - per seklu. Kruopų turime, mėsos taip pat netrūksta. Svarbiausia, kad elektra yra. Tad sėdime namie ir laukiame atoslūgio", - "Vakarų ekspresui" sakė Šyšos gyventoja Monika.
Su tuo, kad vien estakada neišspręstų visų problemų, sutinka ir rusniškiai, kuriems susisiekimas su Šilute per potvynį yra didžiausia problema. Jų manymu, reikėtų daugiau lėšų skirti Atmatos, Skirvytės ir kitų Nemuno deltos upių farvateriams gilinti.
Rusnės saloje Pakalnės kaime gyvenančio Valdo V. teigimu, pagilinus upių vagas ir išvalius jų žiotis, pavasarinio potvynio mastai būtų daug mažesni.
"Juk vanduo išsilieja tik todėl, kad ledų sangrūdos jam neleidžia laisvai tekėti į marias. O jei upių vagų gylis būtų didesnis, tai ledai laisvai išplauktų ir polaidžio vanduo pievų neužlietų", - tikino vyriškis.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu didžiausioje Nemuno atšakoje Atmatoje, kurios plotis yra apie 200 metrų, vanduo laisvai gali pratekėti tik 50 metrų pločio ruože.
"Kitur jau susidarė seklumos. Kita atšaka, Skirvytė, šiuo metu jau miršta. Ją galima perplaukti tik plokščiadugne baidare. O Pakalnės upė, ties kuria yra daugiausiai sodybų, nėra net vidaus vandens kelių sąraše, todėl jos gilinti net nenumatoma", - kalbėjo rusniškis.
Trūksta pinigų
Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovai teisinasi, kad daroma tiek, kiek leidžia finansiniai ištekliai. Pasak direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, sunku net išlaikyti garantinį farvaterio gylį 1,5 metro, kai gaunama mažiau nei pusė visų reikalingų lėšų. Pagal 2006 m. atliktą galimybių studiją, norint pagilinti Nemuno ir Kuršių marių farvaterį nuo Kauno iki Klaipėdos reikėtų 100 mln. litų. Tiek pinigų šalies biudžete taip pat nėra numatyta. VESK jų siūlo ieškoti Europos Sąjungoje. Tačiau kada tie pinigai pasieks Lietuvą?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą