Priekrantės žvejai bejėgiai prieš ruonius

Baltijos jūros priekrantės žvejai tarsi išganymo laukia Aplinkos ministerijos žadamų imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti pilkųjų ruonių jiems daromą žalą.

„Liūd­ni po­pie­riai. Gal po de­šimt­me­čio kas nors ir pa­si­keis. Jū­ro­je ruo­nių vis dau­gė­ja, jie nai­ki­na mū­sų lai­mi­kį. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja vis ža­da ką nors da­ry­ti. Esa­me su­skai­čia­vę, kad per mė­ne­sį ruo­niai su­dras­ko 100 tink­lų. Ne­beap­si­mo­ka žve­jo­ti“, – LŽ tei­gė prie­kran­tės žve­jys Vy­tau­tas Se­krec­kas.

Žve­jai pil­kuo­sius ruo­nius jau at­vi­rai va­di­na ken­kė­jais, ta­čiau šie jū­rų žin­duo­liai yra įra­šy­ti į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, tad jų me­džio­ti ne­ga­li­ma.

Žlun­ga verslas

Pa­sta­rai­siais me­tais kiek­vie­ną žie­mą ir anks­ty­vą pa­va­sa­rį pa­grin­di­nė prie­kran­tės žve­jų te­ma – ne kas ir kiek žu­vų su­ga­vo, o kiek pra­ra­do. Mat jū­ro­je pra­dė­jus siau­tė­ti ruo­nių gau­joms žūk­lė yra ti­kras iš­šū­kis, o žve­jai apim­ti ne­vil­ties dėl nuo­sto­lin­gos veik­los.

„Net žve­jai mė­gė­jai pra­dė­jo skųs­tis. Ruo­niai net ne­be­bi­jo žmo­nių, puo­la ban­do­mis. Anks­čiau jų tiek ne­bu­vo, o da­bar per die­ną jū­ro­je vi­zua­liai ruo­nių su­skai­čiuo­ji 50. Ir tai – tik iš­ki­lu­sius į van­dens pa­vir­šių, o kiek jų dar po van­de­niu“, – pa­sa­ko­jo V. Se­krec­kas.

Jis pa­tei­kė ir pa­vyz­dį: echo­lo­to rod­me­nys ro­dė, jog žu­vų tink­luo­se – daug, ta­čiau nu­plau­kę jų iš­trauk­ti žve­jai li­ko prie su­ski­lu­sios gel­dos.

„Nė vie­nos žu­vies ne­be­ra­do­me. Vis­kas iš­plėš­ta, iš­dras­ky­ta. Kal­bė­jau su ko­le­go­mis. Gi­ru­liuo­se, Kark­lė­je, Pa­lan­go­je, Šven­to­jo­je – tas pats. Tų ruo­nių pil­na – dau­giau nei kar­vių lau­kuo­se va­sa­rą. Ne­įma­no­ma žve­jo­ti, vers­las žlun­ga. Se­niai svars­to­me iš jo pa­si­trauk­ti, nes ruo­nių ne­ga­li­ma me­džio­ti. Šve­dai, suo­miai juos šau­do, o pas mus – sau­go vals­ty­bė“, – kal­bė­jo žve­jys.

Ran­da tik išgraužas

Šven­to­jo­je į jū­rą iš­plau­kian­tis An­ta­nas Va­liu­kas pa­si­da­li­jo pi­kan­tiš­ko­mis de­ta­lė­mis apie tai, kaip pil­kie­ji ruo­niai do­ro­ja žu­vis.

„Jie nu­ėda jas iki uo­de­gos, kur ikrai. Da­bar men­kės, stin­tos ei­na, o ran­di iš­grau­žas. Šla­kio ne­be­pa­gau­si aps­kri­tai, stri­mė­les iš­dras­ko, o men­kes iš­kart su­ėda“, – pa­sa­ko­jo žve­jys.

Esą Šve­di­jos žve­jai dėl ruo­nių net iš­par­duo­da lai­vus, at­si­sa­ko vers­lo. „Pa­na­šiai ir mes mąs­to­me, bet dar žve­jo­ja­me. Jei trau­ki tink­lą, o ja­me – tik 1,5 ki­log­ra­mo svei­kų žu­vų, tai koks čia pra­gy­ve­ni­mas?“ – skun­dė­si šven­to­jiš­kis.

Jū­ro­je daž­niau­siai už­me­ta­mi 50–60 me­trų il­gio tink­lai, o vie­nas toks kai­nuo­ja be­veik 60 eu­rų.

Mi­nis­te­ri­ja reaguoja

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai LŽ pa­ti­ki­no, kad Bal­ti­jos prie­kran­tės žve­jų prob­le­mos dėl ruo­nių yra rim­tos, ir jau svars­to­ma, kaip jas spręs­ti: bus tai­ko­mas žve­jų įran­gos pra­ra­di­mo kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mas.

2013–2014 me­tais or­ga­ni­zuo­tas ne vie­nas se­mi­na­ras ir mo­ky­mai, skir­ti ruo­nių po­pu­lia­ci­jai prie mū­sų kran­tų. Pa­tir­ti­mi da­li­jo­si spe­cia­lis­tai iš Len­ki­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos, Šve­di­jos. Da­bar me­džio­ti ruo­nius ga­li­ma tik Suo­mi­jo­je ir Šve­di­jo­je. Suo­mi­jo­je ga­li­ma nu­šau­ti 600 ruo­nių, bet tiek ne­su­me­džio­ja­ma. Mat me­džio­ti ga­li­ma ten, kur jie il­si­si, ko­lo­ni­jo­se, nes jū­ro­je nu­šau­ti ruo­nį ne taip jau ir pa­pras­ta.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, no­rė­da­ma įver­tin­ti ruo­nių ke­lia­mą žve­jams prob­le­mą, krei­pė­si į Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos ir Šve­di­jos ap­lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Vi­sos šios ša­lys pri­pa­ži­no, kad ruo­niai da­ro di­de­lę ža­lą žve­jy­bai.

Suo­miai kom­pen­suo­ja ža­lą už 1,7 mln. eu­rų per me­tus, es­tai siū­lo su­bsi­di­jas ruo­niams at­spa­rioms gau­dyk­lėms įsi­gy­ti, kom­pen­suo­ja ža­lą, bet pra­šy­mai kom­pen­suo­ti re­ti, o mi­nė­tų gau­dyk­lių žmo­nės įsi­gy­ti taip pat ne­sku­ba.

Kai­my­nė­se vals­ty­bė­se ban­do­ma tai­ky­ti įvai­rias pa­sy­vias ap­sau­gos nuo ruo­nių prie­mo­nes, kai ap­siei­na­ma be šau­tu­vo. Pa­vyz­džiui, sta­to­mi tink­lai su švy­tin­čiais plū­du­rais, nau­do­ja­mas skaus­mą su­ke­lian­tis gar­si­nis sig­na­las per ar­ti tink­lų pri­plau­kian­tiems ruo­niams, siū­lo­ma žve­jo­ti ne­sud­ras­ko­mo­mis gau­dyk­lė­mis, spe­cia­liais tink­lais.

Len­ki­jo­je nuo­lat ste­bi­ma per 3 tūkst. pil­kų­jų ruo­nių, Lat­vi­jo­je – 1500–4500, Es­ti­jo­je – apie 3600, Suo­mi­jo­je – be­veik 10 tūkst. ruo­nių.