Sklypo Joniškės g. 3 savininkai planuoja naujas statybas, tad prieš tai nuspręsta atlikti šio žemės sklypo bei gretimų teritorijų istorinės-urbanistinės raidos analizę. Būtent po jos ir nuspręsta, kad istorikai turėtų koreguoti istorinio Joniškės dvaro sodybos ribas.
"Visuomenininkų iniciatyva prie Joniškės dvaro buvo prišlietas ir malūnas, tačiau nei rašytiniuose, nei kartografiniuose šaltiniuose neradau šių dviejų istorinių objektų sąsajų", - akcentavo istorikė Janina Valančiūtė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje.
Joniškės g. 3 bei gretimų teritorijų tarp Mokyklos gatvės, Bangų gatvės, Gluosnių skersgatvio ir Danės upės istorinės-urbanistinės raidos analizę pristačiusi architektė Margarita Ramanauskienė akcentavo, kad šioje teritorijoje yra išlikęs tik vienas istoriškai vertingas objektas - buvusio malūno rūsiai ir sienų fragmentai cokolyje. Kadangi pastatas ne kartą buvo rekonstruotas, jis jau seniai nebeprimena buvusio malūno.
Sendvario pilies vandens malūnas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Klaipėdos malūno ir kitų pastatų komplekso dalis.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad XVI a. viduryje, užtvenkus natūralios kilmės vandens telkinį, prie tvenkinio šiaurinio galo buvo pastatytas vandens malūnas, įrengta užtvanka. Iš tvenkinio Danės link pro malūno rytinį šoną buvo išvestas griovys vandeniui nutekėti. Ant pylimo tarp malūno pastato ir tvenkinio iškeltas kelias.
Malūnas buvo karališkos valdžios nuosavybė - priklausė hercogui. XVIII a. pab.-XIX a. pr. malūne veikė dar ir lentpjūvė. 1840 m. malūno pastatas perstatytas, prailgintas vakarų kryptimi, pastatyti dar keli pastatai, tačiau dideli žemės plotai į rytus nuo malūno sodybos nebuvo užstatyti.
XIX a. II pusėje sklype įsteigta alaus darykla, malūno pastatas buvo rekonstruotas.
1925 m. buvusio alaus bravoro vietoje buvo atidarytas tekstilės fabrikas "Klaipėda". Senojo malūno pastatas buvo rekonstruotas, jame įsikūrė fabriko administracija. Pokariu kurį laiką malūno pastate dar buvo fabriko patalpos, vėliau vakarinė jo dalis pritaikyta fabriko bendrabučiui.
"Šioje miesto dalyje iš istorinio apstatymo liko tik rekonstruotas buvusio malūno pastatas. Buvusio vandens griovio, jungusio Trinyčių tvenkinį su Dane, nebėra, įrengta požeminė lietaus vandens kolektoriaus trąsa. Senoji Bangų gatvės trąsa taip pat neišliko, gatvė buvo "ištiesinta", - pasakojo M. Ramanauskienė.
Architektė siūlo šioje teritorijoje kaip nors paženklinti čia buvusius istorinius objektus. Apie minėtą vandens griovį būtų galima priminti istorine lentele dabartinės irklavimo bazės prieplaukoje, nes būtent šioje vietoje vandens trasa įtekėdavo į upę.
Taip pat norima kaip nors paženklinti per šią teritoriją ėjusią pramoninio geležinkelio trasą - kurios taip pat nebelikę, o vietoje jos driekiasi vidinė kvartalo gatvelė.
"Svarbiausia, ką parodė ši analizė, kad reikia atskirti dvi istorines vertybes - buvusio malūno pastatą ir Joniškės dvaro sodybos vietą", - dar kartą akcentavo M. Ramanauskienė.
Anot jos, neaišku, kada šioje teritorijoje bus pradėtos vykdyti planuojamo gyvenamo kvartalo statybos, dabar viskas tebėra detaliojo plano rengimo stadijos.
Beje, pernai lapkritį šioje teritorijoje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, jog ši teritorija anksčiau buvo užstatyta, o atskirose vietose būtina atlikti išsamesnius archeologinius tyrimus. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu aptikti XIX-XX a. sluoksniai su statybinėmis griuvenomis, senojo malūno pylimo šlaito kraštas ir griuvenos, atkasti XIX a. pab.-XX a. akmeniniai surišti cemento skiediniu pastato pamatai ir raudonų plytų, rištų su kalkių skiediniu, mūras, kuris gali būti susijęs su XVI-XVIII a. senojo malūno pastatais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą