Rajonas skęsta šiukšlėse, o rinkliavos vis nėra

Rajonas skęsta šiukšlėse, o rinkliavos vis nėra

Atėjus pavasariui Klaipėdos rajone vėl paaštrėjo neišspręsta aplinkos problema - pamiškėse ir pakelėse pilna šiukšlių, kurias išmėto atliekų tvarkymo paslaugomis nesinaudojantys gyventojai. Pasak specialistų, kol nebus vietinės rinkliavos, tol nebus priemonių suvaldyti šiukšlintojus.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje kadenciją baigianti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neišdrįso įvesti vietinės rinkliavos, nors tam jau buvo visiškai pasirengta.

Skundžiasi dėl šiukšlių

"Nutirpo sniegas ir išlindo visos pavasario "grožybės". Pradėjo žmonės skųstis dėl šiukšlynų, ypač Sendvario seniūnijoje, bet ir kitur daugėja užterštų vietų. Tų teršėjų beveik neįmanoma pagauti, veža maišus šiukšlių į miškus naktimis, pasislėpdami. Bent jau į miesto konteinerius nuvežtų, neterštų gamtos. Turime vargelio", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Valinčius.

Kasmet rajono savivaldybė priversta skirti lėšų naujų šiukšlynų tvarkymui, o kol nėra rinkliavos, iš biudžeto mokama ir už antrinių žaliavų išvežimą. O išvežama retai - tik kartą per mėnesį, todėl gyventojai skundžiasi ir dėl perpildytų antrinių žaliavų konteinerių.

Rajono atliekų turėtojus aptarnauja trys vežėjų bendrovės, bet ne visi gyventojai sudaro su jomis sutartis vengdami mokėti už atliekų išvežimą. Užtat ir dygsta šiukšlynai vienas po kito.

"Tikimės, kad bent šiemet rinkliava bus įvesta, nes kito kelio nėra. Kol nėra normalios sistemos, tol žmonės šiukšlins kur pakliuvo", - sakė J. Valinčius.

Rinkliava - pagal turto vienetą

Pernai po ne vienerius metus trukusių svarstymų darbo grupė, sudaryta iš Klaipėdos rajono savivaldybės, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistų, dalyvaujant vietos politikams, jau buvo galutinai sutarusi dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą įvedimo parametrų rajone.

Iš trijų rinkliavos variantų buvo pasirinktas toks projektas, pagal kurį už gyvenamosios paskirties pastatą - vieną namų valdą ir turto vienetą (butą) mieste per metus reikėtų sumokėti 197,38 Lt rinkliavos, kaime pagal tuos pačius parametrus - 132,28 Lt. Už sodo sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) tektų mokėti 60 Lt per metus. Visi kiti atliekų turėtojai - viešbučių, prekybos, administracinės, paslaugų, gydymo, gamybos ir kitos paskirties patalpų savininkai mokėtų pagal bendrąjį patalpų plotą.

Tuomet darbo grupė aptarė ir kitus rinkliavos variantus, iš jų - rinkliavos įvedimą pagal gyventojų skaičių. Apsispręsta šio varianto nesirinkti, nes rinkliavos administravimas būtų daug brangesnis ir painesnis, kadangi gyventojų registre nurodoma tik vietovė, o ne tikslus gyventojo adresas. Tokiu atveju vietose tektų nuolat tikslinti gyventojų skaičių ir tai būtų papildomas krūvis seniūnijoms bei pačiai savivaldybei. O vadovaujantis netiksliais duomenimis, iškiltų pavojus, kad nebūtų surinkta lėšų suma, skirta rajono komunalinėms atliekoms surinkti ir sutvarkyti.

Šiuo metu vienos atliekų tonos sutvarkymo kaštai rajone siekia 208 Lt.

Pritrūko politinės valios

Tačiau rinkliavos projektas, kuriam pritarė savivaldybės Tarybos komitetai, taip ir nesulaukė Tarybos daugumos palaikymo ir pernai gruodį nebuvo patvirtintas.

Šiemet Taryba jau nebesvarstė rinkliavos reikalų. Vietoj to nuspręsta dar apklausti gyventojus, kokia jų nuomonė dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įvedimo parametrų: skaičiuoti mokestį pagal būstą ar gyventojų skaičių.

Tuo tarpu KRATC teigia, jog iš jų pusės buvo padaryta viskas, ko reikalavo savivaldybė, kad rinkliava būtų įvesta.

"Buvo parengta galimybių studija, mūsų specialistai dalyvavo visose darbo grupėse, atliko įvairius skaičiavimus, suradome patalpas, įdarbinome vadybininką. Viskas buvo parengta rinkliavai, nebuvo jokių kliūčių. Paklausėme rajono savivaldybės, kokie bus tolesni sprendimai dėl rinkliavos, kodėl procesas sustojo. Gavome rajono mero atsakymą, kad vietinės rinkliavos klausimą spręs naujoji savivaldybės taryba", - "Vakarų ekspresui" sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Beje, dar pernai buvo parinktas ir atliekų vežėjas, laimėjęs KRATC skelbtą konkursą. Tačiau vežėjas - Šiaulių bendrovė "Specializuotas transportas" - negali pradėti vežti komunalinių atliekų ir rūpintis antrinių atliekų išvežimu tol, kol visi rajono atliekų turėtojai nepradės mokėti vietinės rinkliavos.

Taigi, naujos rajono valdžios laukia kietas riešutėlis. Juolab rajono savivaldybės organizuota gyventojų apklausa parodė, kad žmonės nori, jog rinkliava būtų skaičiuojama pagal gyventojų skaičių. Vadinasi, ir vėl bus svarstymų.

"Apklausoje daugiausiai dalyvavo miestiečiai, daugiabučių gyventojai, nes pagal anksčiau siūlomą metodiką jiems būtų tekę rinkliavos mokėti žymiai daugiau negu moka už komunalinių atliekų išvežimą šiuo metu. O individualių namų savininkams ši paslauga būtų atpigusi", - sakė J. Valinčius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder