Savivaldybė pataikauja turtuoliams?

"Savivaldybė pataikauja turčiams", - tvirtina klaipėdietis, sužinojęs, kad merija palaiko turtingo kaimyno, o ne jo pusę.

Turtuolio užmojai

Šalia Liepojos gatvėje esančio akligatvio įsikūrę gyventojai vieną dieną nustėro pamatę, kad sklypą greta jų įsigijęs naujas kaimynas nusipirko ir dalį valstybinės žemės, kurioje prieš keliolika metų buvo planuojama nutiesti gatvę. Dar po kelerių metų turtingasis kaimynas įsigijo 3 arų ploto valstybinės žemės rėželį, kuriame yra į K. Simučio sklypą vedančios požeminės komunikacijos. Po kurio laiko darbininkai ėmė kalti kuoliukus naujai tvorai prieš pat vartus, vedančius į K. Simučio valdas.

Iš pradžių Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išdavusi sąlygas sklypo plėtrai, atsisakė derinti projektą, tačiau po kelių dienų pasirašė taikos sutartį. Ji, anot K. Simučio, nepalanki nei jam, nei jo kaimynams.

Jei naujajam kaimynui pavyks įgyvendinti savo siekius, tai K. Simutis neteks vieno įvažiavimo kelio į savo sklypą. Be to, bus nusavinta dalis gatvės, išasfaltuotos gyventojų lėšomis, kurie prieš tai pasirūpino ir požeminėmis komunikacijomis.

"Jei tas turtuolis įsiteisins skersgatvį, kaip savo sklypą, jo tvora bus prieš pat mano vartus, pro kuriuos nebus įmanoma įvažiuoti. Be to, prarasime galimybę prižiūrėti komunikacijas, kurias įsirengėme savo lėšomis. Tačiau labiausiai nukentės viešasis interesas, juk neteksime dalies gatvės, kurią taip pat įsirengėme už savo pinigus", - nuostolius vardijo K. Simutis.

Jam pritarė kitas kaimynas Stasys V. (pavardė redakcijai žinoma): "Ignoruojami visų gatvės gyventojų interesai. Juk privatizuojamoje gatvės dalyje esame įrengę lietaus kanalizacijos surinkimo šulinį. Jei tą šulinį užkas, per lietų mes skęsime".

"Pretenzijos keistokos"

Užmojį valstybinės žemės sąskaita praplėsti ir taip dideles valdas demonstruoja žinomas uostamiesčio verslininkas Vytautas Vaičius. Prieš dvejus metus jis po partijos "Tvarka ir teisingumas" vėliava dalyvavo rinkimuose į atsilaisvinusią Seimo nario vietą, kai Klaipėdos miesto tarybos nariu, o vėliau - meru, buvo išrinktas Vytautas Grubliauskas. Tąsyk V. Vaičiui sėkmė nenusišypsojo, mat surinkęs vos daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų jis liko paskutinis.

Tapęs kandidatu į Seimą, V. Vaičius Vyriausiajai rinkimų komisijai privalėjo pateikti savo pajamų, turto ir interesų deklaraciją. Tada verslininkas deklaravo turįs 6,88 mln. litų vertės turto, 517 tūkst. litų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, 1,12 mln. litų piniginių lėšų. Deklaracijos duomenimis, 2010 m. V. Vaičius gavo 214 tūkst. litų pajamų arba po 17,8 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau verslininkas buvo paėmęs ir 3,75 mln. litų dydžio paskolą.

"Mes nepavydime jam turtų. Tegu tik jis būna laimingas, tačiau kodėl turi kurti savo gerovę mūsų sąskaita?" - stebėjosi K. Simutis.

Jis aiškino, kad 1996 m. Klaipėdos savivaldybės valdyba, kuriai tuo metu pirmininkavo meras Silverijus Šukys, pritarė skersgatvio tarp Liepojos ir Kretingos gatvių projektui. Todėl, K. Simučio teigimu, jei šis planas neatšauktas, jokie kiti projektai neturėtų būti vykdomi.

Pats V. Vaičius bendrauti su "Vakarų ekspresu" nenorėjo.

"Jeigu tie kaimynai traktuoja, kad aš ką nors iš jų atimu, tegu kreipiasi į teisines institucijas, kurios ir išspręs jų pretenzijas. O aš esu labai užsiėmęs ir neturiu apie ką su jumis kalbėti", - telefonu aiškino V. Vaičius.

Po kelių valandų paskambinusi į "Vakarų ekspresą" daugiau papasakoti žadėjo verslininko advokatė Lina Zamulskienė. Pasak jos, kaimynai patys pasirašė ant projekto, todėl dabartinės jų pretenzijos atrodo keistokos. Be to, tvirtino advokatė, K. Simutis įvažiavimą į sklypą įsirengė kitoje vietoje nei numatyta projekte. O projekte pažymėtos vietos įvažiavimui įrengti jos klientas esą tikrai neužstos.

K. Simutis aiškino, kad parašas iš jo esą buvo išgautas.

Pakeitė nuomonę

Klaipėdos miesto savivaldybė, sulaukusi K. Simučio ir Stasio V. pretenzijų, atsisakė derinti V. Vaičiaus užsakymu rengiamą sklypo planą. Konstatuota, kad "kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo kitų asmenų teisių pažeidimo savivaldybės administracija negali ignoruodama kitų asmenų interesus tenkinti (V. Vaičiaus) interesus".

Sulaukęs savivaldybės nepritarimo, V. Vaičius padavė meriją į teismą ir paprašė priteisti iš jos 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Dar šių metų vasario 25 d. savivaldybė teismui pateikė jau paminėtus argumentus, kodėl atsisakyta derinti V. Vaičiaus sklypo planą, tačiau jau po 10 dienų nutarta taikytis. Uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė ir V. Vaičius pasirašė taikos sutartį.

Andrius Kačalinas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas, "Vakarų ekspresui" taip komentavo šį sprendimą: "Tai nereiškia, kad mes sutinkame su pareiškėjo argumentais. Tačiau pamatę galimybę baigti bylą mažiausiomis sąnaudomis, mes ja pasinaudojome".

"Atlygins išlaidas"

Andrius KAČALINAS, Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas
Išklausius tiek V. Vaičiaus tiek K. Simučio motyvus, nustatyta, kad trečiųjų asmenų reikalavimai ir nuogąstavimai dėl galimų teisių pažeidimų yra nepagrįsti. Į pareiškėjo žemės sklypą pateks trečiojo asmens tinklų atkarpa, tačiau šiuo metu kita tinklų atkarpa jau yra pareiškėjo žemės sklype. Visiems šiems tinklams nustatytos ar planuojamos nustatyti esamų inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kurios leidžia tvarkyti ir remontuoti tinklus. Servituto tinklų tiesimui nereikia, nes tinklai jau nutiesti.
Taikos sutartyje pareikalavome įtvirtinti nuostatą, kad pareiškėjas įsipareigoja leisti gyventojams, kurių inžineriniai tinklai patenka į prijungtinos valstybinės žemės dalį, netrukdomai jais naudotis, savo lėšomis juos remontuoti. Pareiškėjas įsipareigojo atlyginti gyventojams faktiškai patirtus nuostolius dėl kelio dalies, patenkančios į prijungtinos valstybinės žemės dalį, įrengimo ir patekimo į jam priklausantį žemės sklypą, pagal pateiktus kelio įrengimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.