Šeimai pragarą užkūrė akli ir kurti valdininkai

Du mažamečius vaikus iš jaunų kretingiškių atėmę Vaiko teisių apsaugos tarnybos prievaizdai dabar bando atgailauti.

Ką tik gautos Vaiko raidos centro specialistų išvados visiškai sutampa su ašaras prieš pusmetį liejusios motinos argumentais. Tėvai vaiko nemušė, o mėlynės ant jo kūno atsirado dėl sveikatos sutrikimų.

Po išsamių tyrimų vaikui nustatytas raidos sutrikimas – autizmas, protinis atsilikimas ir kalbos supratimo sutrikimas.

Gydytojų stebimą vaiką, kaip anksčiau būdavo namuose, kelis kartus ištiko pykčio priepuoliai – jis nei iš šio, nei iš to pradėdavo rėkti, pabėgdavo, bandė sumušti šalia esantį žmogų, kąsti sau į ranką.

Po pusmečio du berniukai pagaliau sugrįš į namus pas tėvus. Paskutinius mėnesius jie praleido laikinųjų globėjų šeimoje.

Jų tėvai Ilona ir Andrius dabar skaičiuoja paskutines išsiskyrimo dienas ir žada bylinėtis su valstybe dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dvimetį išvežė policija

Netikėtos bėdos šeimą užgriuvo pernai lapkričio pradžioje, kai ant šešiamečio žando ir nugaros darželio auklėtoja pastebėjo mėlynių.

Atėjusi į darželį pasiimti sūnaus motina jo neberado.

Kitą dieną per pusryčius du policijos ekipažai iš namų išvežė ir kretingiškių dvimetį sūnų, nors ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų.

Šoko ištikta motina aiškino, kad neįgalumą turintis vyresnysis linkęs žalotis. Tačiau į jos kalbas niekas nekreipė dėmesio.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Tėvus apklausė policijos pareigūnai.

Abu berniukai tris mėnesius gyveno socialinių paslaugų centre. Vasario pradžioje jie buvo perkelti į laikinųjų globėjų namus.

Kukliai, bet tvarkingai gyvenantys tėvai nesuvokė, už ką jie taip žiauriai baudžiami. Ašaras liedama Ilona aiškino, kad jų vaikai buvo atplėšti skubotai, neįsigilinus į situaciją.

Tėvai parašė skundą vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Jie paprašė kiek galima greičiau ištirti visas aplinkybes ir meldė sugrąžinti vaikus. Tačiau pagalbos nesulaukė.

Turi sveikatos problemų

„Lapkričio septintąją apie vidurdienį į mūsų namus atvažiavo vaikų teisių apsaugos specialistė ir pasakė, kad sūnus sumuštas, jam skauda nugarytę.

Pasakiau, kad vaikas neįgalus, jam įtariamas autizmas, jis kartais žaloja ne tik save, bet ir mažąjį broliuką“, – po incidento „Lietuvos rytui“ pasakojo 26 metų moteris.

Ji teigė mačiusi tas mėlynes – vaikas buvo griuvęs: „Jeigu būčiau pati dėl to kalta, argi vesčiau sūnų į darželį. Juk namuose būnu su mažuoju.“

Šeimos maitintojas Andrius dirba medienos įmonėje vyriausiuoju operatoriumi.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms Ilona aiškino, kad vyresnėliui užpernai nustatytas neįgalumas dėl mišraus kalbos sutrikimo, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.

„Rodėme neįgalumo pažymėjimą, bet tai niekam nebuvo svarbu. Aiškinome, kad vaikas nesuvokia žodžių prasmės, neatsako į klausimus, o dažniausiai juos tik kartoja.

Apie tai sakėme savo šeimos gydytojai. Anksčiau sūnus dar šnekėjo geriau, o paskui, gal prieš metus, staiga kažkas nutrūko. Dėl to vykome konsultuotis į Vilnių. Medikams kilo įtarimų, kad vaikas turi autizmo požymių, sakė, kad reikėtų jį visapusiškai ištirti“, – kalbėjo Ilona.

Vyresnėlio elgesys pasikeitė daugiau kaip prieš metus – prasidėjo keisti priepuoliai, per juos vaikas tapdavo pernelyg aktyvus, fiziškai žalodavo ne tik save, bet ir bandė nuskriausti jaunesnį brolį.

Globėjus vadina seneliais

Jokūbavo A.Stulginskio daugiafunkcio centro, kuriame įsikūręs vaikų darželis ir kurio darbuotojos pamatė mėlynes, apie šią šeimą iki incidento negalėjo pasakyti nieko bloga: berniukas būdavo prižiūrėtas, jokių bėdų nekildavo.

Atimti kretingiškių vaikai iš pradžių tris mėnesius gyveno Bajorų socialinių paslaugų centre, tėvai nuolat važiuodavo su jais susitikti.

Vėliau jie įkurdinti laikinųjų globėjų namuose Kretingos rajone.

„Juos lankydavome du kartus per savaitę – sūnūs mūsų labai pasiilgsta, klausinėja, kada važiuosime namo, ir nesuvokia, kas čia dedasi: dvimetis dar per mažas viską suprasti, o vyresnėlis gyvena truputį kitaip.

Jaučiu, jog per kiekvieną pasimatymą jie mano, kad atvažiavome jų pasiimti, ir sutrinka, kai ir vėl tenka atsisveikinti“, – pasakojo Ilona po naujausio pasimatymo.

Laikiniesiems globėjams moteris neturėjo jokių priekaištų: jie tinkamai rūpinosi mažaisiais, jie globėjus vadino seneliais.

„Kol gyveno paslaugų centre, buvo blogiau – ten nuolat sirgdavo. Pas globėjus sveikatos problemos baigėsi. Su jais nuolat pasišnekėdavome, pasitardavome“, – sakė Ilona.

Svarbiausia – atgauti vaikus

Pirmadienį po atostogų į darbą grįš Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė. Ilona viliasi, kad iškart įvyks posėdis dėl jų vaikų, bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir mažuosius tėvai galės parsivežti namo.

„Vyresnėliui reikia išskirtinės priežiūros, medikų pagalbos.

Mažąjį vesime į tą patį darželį, kuriame ir prasidėjo mūsų vargai. Ten mokyklą lankys ir vyresnysis.

Norėtume, kad jie būtų prižiūrimi kitur, bet kitas darželis ir mokykla – už 7 kilometrų, o aš nevairuoju automobilio“, – apgailestavo pusę metų be vaikų turėjusi ištverti motina.

Dabar kretingiškiams svarbiausia atgauti vaikus. O kai gyvenimas grįš į savo vėžes, jie kreipsis į teismą.

„Būtinai kreipsimės į teismą, kovosime dėl teisybės. Mus apšmeižė prieš visą Lietuvą, be kaltės tapome savo vaikų skriaudikais, o paskui pusę metų dar visi turėjome kankintis.

Kelis mėnesius be vaistų negalėdavau užmigti, nervai pašlijo.

Net didžiausiam priešui nelinkėčiau patirti to, ką mes išgyvenome. Džiaugiamės, kad visą tą laiką mus palaikė artimieji, draugai, kaimynai, pažįstami“, – nuoskaudą liejo Ilona.

Valdininkė pasitraukė

Praėjus keturiems mėnesiams po incidento iš darbo savo noru išėjo Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Violeta Lukoševičienė. Valdininkė paprašė atleisti ją dėl sveikatos būklės.

„Vaikai iš šios šeimos buvo paimti dėl galimo smurto. Tokių priemonių ėmėmės, kad maksimaliai užtikrintume vaikų saugumą. Ar buvo smurtaujama, atsakys ikiteisminis tyrimas“, – tuomet aiškino valdininkė.

Autistai išsiskiria nepaprastais įgūdžiais

Autizmą 1943 metais pirmas aprašė JAV psichiatras Leo Kanneris.

Tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Autistams reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo.

Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbėjimo problemomis ir nesugebėjimu visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais, ypač regimąja atmintimi, puikiai sprendžia dėliones ir kitokias vaizdines užduotis.

Daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai – nors nori bendrauti, to nemoka.

Jie bijo pokyčių, jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų. Besikaupianti vaiko įtampa dažnai virsta agresija kitiems ir sau.

Pasak vaikų ir paauglių psichiatrės Birutės Čėsnienės, autizmo požymiai pastebimi jau vaikystėje.

Dažniausiai tai – sulėtėjęs kalbos vystymasis. Kartais net pusantrų metų vaikas neištaria nė žodžio, o dvejų metų nesurezga paprasčiausio sakinio.

Tokiems vaikams būdingos protesto reakcijos, jie gali pradėti save žaloti.