Užkėlė kainą
Šilutės šilumos tinklų bendrovės centrinėje miesto katilinėje per metus pagaminama vidutiniškai apie 87 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos. Apie 80 procentų šilumos gamyboje naudojamo krosnių kuro sudaro biokuras. Tačiau su tiekėjais čia atsiskaitoma ne už pristatytą biokurą, bet už iš jo pagamintą šilumos kiekį.
Pastarasis biokuro pirkimo konkursas Šilutės šilumos tinklų bendrovėje įvyko šių metų rugsėjo pradžioje. Jame panoro dalyvauti tik dvi įmonės – Aleksandrijos (Skuodo raj.) UAB "Pusbroliai" ir Telšių rajone registruota UAB "Kietasis biokuras", iš kurios Šilutės šilumos įmonė pirko biokurą ir praeitą šildymo sezoną.
Nors pastarosios įmonės konkursui pasiūlytoji kaina iš pradžių buvo gerokai didesnė už konkurentų, tačiau vėliau žemaičiai sutiko ją sumažinti iki 92,7 Lt/MWh (čia ir toliau kainos nurodytos be PVM). Tuo tarpu UAB "Pusbroliai", anot Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus Algio Šaulio, nesileido į derybas, todėl jų pasiūlymas tiekti Šilutei biokurą už 94 Lt/MWh kainą buvo atmestas.
Viskas čia tarsi ir gerai, – juk konkursą laimėjo įmonė, sutikusi tiekti biokurą už mažiausią kainą. Tačiau yra vienas bet.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamoje vidutinių šalies kuro (žaliavos) kainų lentelėje aiškiai parašyta, kad vidutinė biokuro kaina, kai atsiskaitoma už pagamintos šilumos kiekį, šių metų rugsėjo mėnesį tesiekė 74,82 Lt/MWh ir buvo beveik 18 litų mažesnė už UAB "Kietasis biokuras" pasiūlymą, su kuriuo ši įmonė laimėjo Šilutės šilumos tinklų bendrovės skelbtą konkursą.
Nesiryžo nutraukti pirkimo procedūros
Pamėginome išsiaiškinti, kas dėl to atsakingas, kiek pajamų negaus Šilutės šilumos tiekimo įmonė dėl tokio sandorio ir kaip jis atsilieps centralizuotai tiekiamos šilumos kainai.
UAB "Šilutės šilumos tinklai" stebėtojų tarybos narių – vietos politikų teigimu, jie apie įvykusį biokuro viešąjį pirkimą sužinojo jau po fakto. Esą juos irgi šokiravo konkursą laimėjusios bendrovės biokuro kaina. Tačiau jie nesiryžę sustabdyti šio viešojo pirkimo procedūros, – neva iš baimės, kad prieš pat šildymo sezono pradžią Šilutės šilumos tiekėjai gali likti be krosnių kuro.
Iš stebėtojų tarybos narių dar pavyko sužinoti, kad pastarojo biokuro viešojo pirkimo komisijai vadovavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis. Tačiau renkant medžiagą šiai publikacijai su pastaruoju nepavyko susisiekti, o savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė žurnalisto paklausimą dėl šio viešojo pirkimo tiesiog persiuntė UAB "Šilutės šilumos tinklai" stebėtojų tarybos pirmininkui, rajono mero pavaduotojui Vaidui Paviloniui…
Pasinaudojo dominuojančia padėtimi?
Toks pat paklausimas elektroniniu paštu prieš kurį laiką buvo išsiųstas ir Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriui A. Šauliui, o šį ketvirtadienį su juo susisiekėme telefonu.
Anot įmonės vadovo, tuo metu, kai vyko biokuro pirkimo konkursas, jis buvo atostogose, todėl apie jį žinantis tik bendrais bruožais. Nepaisant to, A. Šaulys leido sau garsiai pasvarstyti, kad stambieji biokuro tiekėjai, kuriuos Vakarų Lietuvoje galima nesunkiai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, šiuo atveju galimai pasinaudojo dominuojančia padėtimi.
UAB "Kietasis biokuras" direktorius Albinas Monstavičius savo ruožtu tvirtina, kad toliau tiekti Šilutės šilumos tinklams biokurą už skelbiamą vidutinę rinkos kainą jo įmonei būtų per daug nuostolinga. Esą todėl įmonė nutraukė prieš metus su Šilutės šilumos įmone pasirašytą sutartį, pagal kurią "Kietojo biokuro" bendrovė buvo įsipareigojusi parduoti biokurą už daugiau kaip 73 Lt/MWh kainą, ir ryžosi iš naujo dalyvauti konkurse su brangesniu pasiūlymu. Ir jį laimėjo.
Patirs papildomų išlaidų
Šilutės šilumos tinklų bendrovės vadovas raminasi tuo, kad dėl didesnės biokuro kainos centralizuotai tiekiama šiluma šilutiškiams artimiausiu metu neturėtų pabrangti, nes kiekvieną mėnesį ji perskaičiuojama, atsižvelgiant į praeito mėnesio vidutinę biokuro rinkos kainą.
Tačiau pati įmonė, anot A. Šaulio, dėl tokio sandorio tikrai patirs papildomų išlaidų, kurias gali tekti skaičiuoti šimtais tūkstančių litų per metus.
Įmonės direktorius neneigia, kad tolimesnėje ateityje visa tai gali atsiliepti ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainai.
"Šilutės ETA žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą