Armalėnų kaime darbus vykdo viešoji įstaiga „Kultūros vertybių globa“ bei mažoji bendrija „Arsaika“. Archeologų grupėje, vadovaujamoje archeologės Ingridos Čičiurkaitės, besidarbuojantis archeologas Rokas Kraniauskas sako, jog tokio masto kapavietės – retenybė. Tai antras pagal dydį tokios apimties perlaidojimas Lietuvoje. Didesnis palaikų skaičius buvo aptiktas tik Šiaurės miestelyje, tyrinėjant Napoleono karių kapavietę.
Šiuo metu specialistai jau atkasė ir perlaidojo daugiau kaip 900 palaikų. Pirmadienį ketinama palaidoti dar šimtą. Ir tai ne pabaiga. Manoma, jog skaičius gali pasiekti maždaug 1200. Šie palaikai – tai Macikų lagerio karo belaisvių kūnai.
Kaip skelbiama Šilutės muziejaus svetainėje, Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros. Čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Macikų lagerių istorija atskleidžia nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų antihumanišką nusikalstamą veiklą.
1941 m. Macikuose įkurta nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė iki 1944 m. Iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. Būta numuštų lėktuvų pilotų. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 000 žmonių.
2011 m. Armalėnų kaime, po Žaliosios gatvės kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. Šie palaikai ir perlaidojami šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.
Veiklą tęsė ir sovietai
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Macikuose, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovyklos teritorijoje, sovietai pirmiausiai įkūrė vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr. 184, veikusį 1945–1948 m. Kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai, kitų tautybių žmonės. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš visų Lietuvoje esančių lagerių. Šiuo laikotarpiu mirė apie 500 žmonių.
Vėliau šioje vietoje įkurdintas GULAG‘o lageris, kuris veikė 1945–1955 m. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Daugiausia kalėjo lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, žmonės, pabėgę iš tremties). Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai. 1948–1955 m. lageryje žuvo apie 450 žmonių.
Šiuo metu vykdomi randamų GULAG‘o laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.
Kapavietėse – vieni vyrai
Tyrimo vadovė Ingrida Čičiurkaitė 15min pasakojo Armalėnų kaime besidarbuojanti nuo birželio vidurio iki pat šiol. Darbai jau į pabaigą, o masinėse kapavietėse aptiktų palaikų skaičius itin didelis. Be to, palaikai sulaidoti dviem eilėmis.
Armalėnuose, Žaliojoje gatvėje, vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus atidengta 54 masiniai ir 4 pavieniai kapai. Ekshumuota apie 1200 II pasaulinio karo belaisvių palaikų. Masiniuose kapuose palaidota nuo 8 iki 26 mirusiųjų, tačiau dažniausiai duobėse fiksuotas 20 palaikų skaičius. Pirmoje duobių eilėje belaisviai laidoti laikantis tvarkos, taisant rankų ir kojų pozicijas, tačiau nesilaikant vienodos palaikų orientacijos. Antroje eilėje kūnai mesti netvarkingai, persipynusiomis galūnėmis, tikėtina, kad į duobes buvo metami keli kūnai vienu metu.
„Dėl identifikavimo – kitas klausimas. Lagerio numeris, belaisvių žetonai ne visada įskaitomi. Jie gali būti kada nors identifikuoti, jei rasime dokumentus iš lagerių. Tik ar išlikę iki mūsų dienų?“ – retoriškai klausė moteris.
Kapavietėse aptikta ir kitų radinių – sovietinių monetų, higienos reikmenų, dažniausiai sulūžusių šukų, keletas veidrodėlių, pasitaikė muilo gabalėlių, vienas kurių rastas odinėje piniginėje, keletas sovietinių šaukštų. Aptikti ir penki stačiatikių kryželiai, vienas katalikiškas, taip pat keli variniai žiedai, cigarečių kandikliai, pieštukai.
Uniforminės sagos, kabliukai, dirželiai tyrėjams išduoda, jog kūnai laidoti su rūbais, tačiau spręsti apie tautybes baiminamasi, nors dauguma sagų belgiškos, lietuviškos. Manoma, jog šaltomis žiemomis kaliniai galėjo vilkėti nebūtinai savo rūbus, tad spręsti apie jų kilmę nedrįstama. Šalia palaikų aptikti vilnonių drabužių fragmentai (švarkų ir milinių), kumštinė pirštinė leidžia manyti, kad bent dalis palaikų buvo laidoti šaltuoju metu. Su batais palaidotas tik vienas mirusysis.
Antropologinių tyrimų duomenimis, Armalėnuose palaidoti 15–49 metų amžiaus vyrai. Jų mirčių priežastys – nusilpimas, uždegimai, traumos, lūžiai, šiltinės sukeltas viduriavimas, tuberkuliozė. Nenustatyta, jog būtų mirusių nuo smurto ar sušaudymų.
Daugiau nei pusė karo belaisvių (66%) palaidoti su metaliniais identifikavimo žetonais, kuriuose iškalti lagerio ir belaisvio numeriai. Armalėnuose buvo palaidoti karo belaisviai iš dešimties lagerių.
Archeologas R. Kraniauskas remdamasis knyga „Macikų mirties namai“ sako, jog joje esanti informacija leidžia numanyti, jog kūnai buvo palaidoti tuometinėje Vokietijai priklausiusioje teritorijoje išpirkus iš ūkininko privačią žemę. Apie tokios kapavietės buvimą būta kalbų, žinota ir tarybiniais metais.
Darbams lėšų skyrė Vyriausybė
Anot Šilutės rajono savivaldybės vicemero Sigito Šepučio, šiai istoriniai atminčiai paliudyti savivaldybė šalia Macikų kapinių suformavo sklypą, jame ir perlaidojami palaikai.
Pasak vicemero, pirmosios darytos nuotraukos leido manyti, jog palaikų bus mažiau, apie 700, tačiau galiausiai atkasus paaiškėjo, jog palaikai sulaidoti vienas ant kito, tad jų kone dvigubai daugiau. Kasinėjimo darbams, tyrimams ir perlaidojimui valstybė skyrė 320 tūkstančių eurų, tačiau paaiškėjus, jog palaikų gerokai daugiau Šilutės valdžia paprašė dar 215 tūkstančių eurų, tad darbai atsieis daugiau kaip pusę milijono eurų.
Kitą savaitę, rugsėjo 25 dieną Macikuose vyks oficiali ceremonija, pagerbiant palaidotus asmenis. Čia ketina suvažiuoti valdžios atstovai, kai kurių ambasadų vadovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą