Pavydėtinas pelnas
Finansinį auditą atlikusi Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba paskelbė išvadas, kurios yra, švelniai tariant, pribloškiančios.
Jose teigiama, kad 2008-2011 metais surinktos perteklinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšos sudaro 10,9 milijono litų. Šie pinigai pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą ir buvo panaudoti ne pagal tiesioginę paskirtį.
Kur šie milijonai išleisti, kontrolieriai tvirtina nesidomėję.
Šiemet ši suma padidės dar daugiau nei pustrečio milijono litų. Būtent tiek per metus už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą permoka visi klaipėdiečiai.
Taiso padėtį
Paaiškėjus, kad pinigų už šią paslaugą iš žmonių surenkama gerokai daugiau, nei iš tiesų reikia, uostamiesčio valdžia susizgribo ir sudarė specialią grupę, kuriai iškeltas tikslas peržiūrėti minėtos rinkliavos dydžius.
Pagal dabar galiojančią tvarką daugiabučiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai šį mokestį moka priklausomai nuo būsto ploto dydžio. Vienas kvadratinis metras per metus jiems „kainuoja“ 3,44 lito.
Gyvenantieji nuosavuose namuose per metus už šiukšles moka 330 litų.
Išanalizavus visą situaciją nuspręsta, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifus galima mažinti.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, iš pradžių buvo kalbama apie 10 procentų mažesnę rinkliavą. Tačiau galiausiai apsispręsta dėl 15 procentų.
Teigiama, kad tai optimalus variantas, nes ir vilkas - bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) - būtų sotus, ir avys - klaipėdiečiai - liktų sveiki.
Galutinį sprendimą dėl vietinės rinkliavos dydžių sumažinimo šio mėnesio pabaigoje priims Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Jei politikai tam pritars, klaipėdiečiai už šiukšles mažiau mokėti pradės nuo kitų metų pradžios.
Klaipėdiečiai pinigų neatgaus
Prakalbusi apie mokesčio už šiukšles sumažinimą, Klaipėdos valdžia sau neleidžia net pagalvoti apie permokos grąžinimą.
Kai apie tai sąžiningai mokesčius mokėję paprasti klaipėdiečiai prakalbo viešai, uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas iš karto palaidojo bet kokias jų iliuzijas atgauti permokėtus pinigus.
Jo teigimu, rinkliavos dydžiai buvo nustatyti su rezervu. Be to, permoka atsirado dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo ir ekonominio sunkmečio metu smukusio vartojimo, o tai atsiliepė atliekų kiekiui, kuris taip pat ryškiai sumažėjo.
Anot A.Šulco, rezervo nepasilikusios kitos šalies savivaldybės šio mokesčio surinko mažiau, nei reikia, ir papildomų lėšų atliekoms tvarkyti turėjo ieškoti savo biudžetuose.
Vicemeras klaipėdiečius nuramino, kad surinkti, tačiau atliekoms išvežti ir tvarkyti nepanaudoti pinigai tikrai nebus pravalgyti. Jie bus išleisti kofinansuojant šiukšlių deginimo jėgainei reikalingos atliekų rūšiavimo linijos statybas prie Dumpių sąvartyno ir apie 600 požeminių konteinerių Klaipėdos mieste sistemos įdiegimą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą