Skęstančius išgelbėjęs vyras: gelbėtų ir mano vaiką

Vyras ne tik iš vandens ištraukė du skęstančius paauglius, tačiau vieną iš jų ir atgaivino, mat jis jau buvo praradęs sąmonę.

Netikėtai pradėjo skęsti

J. Paulikas pasakojo, jog dviese poilsiavo vietoje, skirtoje maudytis, ten teka Minija. „Važiavome kartu su žmona pailsėti, deginomės saulėje, todėl iš karto viso įvykio nemačiau.

 „Nors labai pavargau, tačiau džiaugiuosi, jog pavyko išgelbėti žmogų“, – šypsojosi J. Paulikas.metų paaugliai. Išlipę iš baidarės jie vaikščiojo netoli kranto, o vėliau nutarė maudytis“, – pasakojo vyras ir pridūrė, jog vėliau dingtelėjo mintis, kad jie nebesikalba, tik girdėjosi tankus pliauškėjimas vandenyje.

Iš pradžių poilsiautojas pagalvojo, jog jie nemoka plaukti, todėl nusprendė žvilgtelėti. „Atsisėdau ir pastebėjau, jog pačioje giliausioje vietoje jie keistai maudosi – vienas matosi, o kitas – ne.

Tuo metu išgirdau, jog vaikinai pradėjo šauktis pagalbos“, – teigė Juozas. Netrukus jis impulsyviai ėmėsi veiksmų: „Pirmiausiai ištraukiau tą, kuris šaukėsi pagalbos, jis buvo sąmoningas, tad stumtelėjau vaikiną krantan, kadangi jis dar turėjo jėgų.

Kito jau nesimatė – bandžiau jo ieškoti, radau, tačiau jis jau nebejudėjo.“

Skęstantįjį J. Paulikas ėmė tempti į krantą, tačiau jis jau buvo pradėjęs mėlynuoti. „Vaikiną paguldžiau ant šono ir tris kartus trinktelėjus į nugarą, jis pradėti atgauti sąmonę“, – prisiminimais dalijosi vaiteliškis.

Paklaustas, ar savo saugumu jis nė kiek nedvejojo, vyras atskleidė, jog apie tai negalvojo: „Žinojau, kad moku gerai plaukti, nebuvo kada galvoti.“ Juozas pasakojo, jog tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai vandenyje teko gelbėti žmogų.

Patarimai, kaip gelbėti skęstantį žmogų

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.).

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Tėvai nesuprato pavojaus

Kadangi paaugliai buvo nutolę nuo kitoje baidarėje buvusių tėvų, jie pasirodė tik po kurio laiko.

Suaugusieji Juozui atskleidė, kad giminaičiai nutarė paplaukioti, todėl kartu paauglys pasiėmė ir savo pažįstamą draugą. Pastarajam pradėjus skęsti, kitas vaikinas jį gelbėjo, tačiau skęstantysis užsinėrė už jo kaklo, bet galiausiai pavyko išlįsti. „Jeigu jie nebūtų pašaukę, nebūčiau įtaręs, jog skęsta.

Net nebūtume supratę, kur jie dingo“, – sakė J. Paulikas.

Nors tėvai padėkojo, tačiau jie turbūt nesuvokė, kokio lyg­mens buvo ši situacija – dar kelios sekundės ir vaikino jau nebūtų pavykę atgaivinti. „Man užteko to, jog padėkojo, juk ir jūs būtumėte puolę ir gelbėję mano vaiką“, – kuklinosi Juozas, beje, anksčiau ėjęs Vaitelių seniūnaičio pareigas.

Apie šį įvykį sužinojome iš skaitytojo laiško, kuriame teigta, jog tėvai buvo išgėrę. Vis dėlto gelbėtojas nemano, kad jie buvo neblaivūs. Vyras pastebėjo, jog visi plaukusieji nenaudojo apsaugos priemonių.

„Abu vaikinai buvo be maudymuisi skirtų apsaugų, tik girdėjau, jog ketino užsidėti specialius akinius.

Apsaugos, liemenės tikrai turėtų būti privalomos. Ir tėvai, atplaukę baidare, buvo be apsaugų“, – atskleidė vyras, pridurdamas, jog kol savomis akimis nepamatė tokio vaizdo, nesuvokė, kokios svarbios yra saugos priemonės.

KOMENTARAI

Verslininkė Rasa RUSTEIKIENĖ: „Nuomodami baidares mes atliekame instruktažą. Duodame pasirašyti sutartį, kurioje nurodyta, kad žmonės patys atsakingi už savo gyvybę, sveikatą ir negalima vartoti svaigalų, privalu naudotis liemenėmis, kurias visada duodame. Mes tik nuomojame inventorių. Bėda ta, kad žmonės patys į tai nerimtai žiūri. Daugelis atvyksta atsipalaiduoti, poilsiauti. Visiems reiktų pamatyti, kaip plaukia užsieniečiai... Kaip jie į tai žiūri atsakingai ir rimtai. Tai, ar žmogus nesaugos savęs, dažnai lemia asmenų kultūros, išsilavinimo stygius, etiketo trūkumas. Deja, taip parodoma nepagarba tiems, kas inventorių duoda, kas rūpinasi. Gelbėjimosi liemenes tų, kurie baidarėse svaiginasi, dažnai randame kaip „paminkštinimus“ ant sėdynių. Tačiau nenoriu sakyti, jog visi lietuviai neatsakingi – yra daug nuostabių lietuvių turistų iš visos Lietuvos.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras KUTURYS: „Pagal saugaus elgesio Klaipėdos rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių punktą vandens telkiniuose draudžiama maudytis arba plaukioti plaukiojimo priemonėmis apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl plaukiojimo suvaržymų, tai yra tam tikrose saugomose teritorijose ir vietose, tačiau tai nustato aplinkos ministras. Dėl uždraudimų plaukti vidaus vandenyse kontrolę vykdo VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija. Kontrolę dėl saugos priemonių naudojimo vykdo Transporto saugos administracija. Tai priklauso nuo to, ar valtis registruota, jei ne, tai tik rekomenduojama, jei privaloma registracija – turi turėti liemenes. Visi teikiantys tokias paslaugas apsidraudžia, pasirašo sutartis ir sutartyse numato, kad liemenės privalomos.“