Socialinių įstaigų vadovai nori priedų

Socialinių įstaigų vadovai nori priedų

Vyriausybė liepos mėnesį priėmusi nutarimą, kuriame teigia, kad biudžetinių įmonių steigėjai iš savo lėšų gali mokėti priedus biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarsi paleido džiną iš butelio. Socialinių įstaigų vadovai jau atakuoja Klaipėdos miesto valdžią, kad ši jiems mokėtų priedus prie atlyginimo. Tačiau savivaldybės administracijos finansininkai tikina, kad tokiam žingsniui pinigų artimiausiu metu neatsiras.

Pirmadienį miesto meras Vytautas Grubliauskas susitiko su socialines paslaugas Klaipėdoje teikiančių biudžetinių įstaigų vadovais, kurie prašė miesto valdžios paisyti Vyriausybės nutarimo ir pradėti mokėti priedus - 45 proc. padidinti tarnybinių atlyginimų koeficientą.

"Kai susitinkame su kituose miestuose tą patį darbą dirbančiais žmonėmis, jie iš mūsų juokiasi, nes kone visur gauna priedus prie atlyginimo", - sakė Klaipėdos vaikų globos namų "Smiltelė" direktorė Vida Petraitienė.

Jai antrindama Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė minėjo, kad, jos žiniomis, Palangos miesto socialiniai darbuotojai gauna po 60 proc. atlyginimo koeficiento siekiančius priedus, Kretingoje - 70 proc.

"Reikėtų dar gerai pasiaiškinti, galbūt tuose miestuose socialinių įstaigų vadovai negauna maksimalaus darbo užmokesčio koeficiento, todėl jiems ir mokami priedai. Tuo metu visų Klaipėdos socialinių įstaigų vadovų atlyginimai skaičiuojami pagal maksimalius koeficientus", - aiškino savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Pasak jos, didesnių finansavimo šaltinių galima ieškoti nebent tų pačių socialinių darbuotojų sąskaita - peržiūrėti įstaigų skaičių, struktūrą, galbūt kai kurias sujungti.

Tačiau jai paprieštaravo Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. Pasak jos, pastaruosius 10 metų visos socialinės įstaigos buvo verčiamos susiveržti diržus, tad vidiniai resursai esą jau seniai išsemti.

"Man šis Vyriausybės sprendimas politiškai labai gražus ir "lozunginis", tačiau be jokio finansinio pagrindimo", - pastebėjo A. Špučienė.

Preliminariais skaičiavimais, jei atlyginimai būtų padidinti vien uostamiesčio socialinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, kitiems metams iš miesto biudžeto papildomai reikėtų rasti apie 200 tūkts. litų.

Valdininkai akcentavo ir tai, kad krizės metu vienintelėje socialinėje sferoje darbuotojams atlyginimai kilo 10 proc.

"Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tik švietimo ir socialinių darbuotojų profesijos yra įtrauktos į pavojingų profesijų sąrašą", - pabrėžė D. Stankaitienė.

Vicemeras Vytautas Čepas išklausęs ilgą diskusiją siūlė visgi nenumoti į tai ranka, o atlikti išsamesnę analizę, kokie atlyginimai socialinių įstaigų vadovams mokami kitose savivaldybėse.

"Leisiu sau pajuokauti - tai kas tinka Šakiams, mums gali tapti šakėmis", - švelniai pajuokavo V. Grubliauskas, tačiau patikino socialinių įstaigų vadovus, kad jis šio klausimo neužmirš ir dar kartą prie jo sugrįš.

"Gal ateis ta diena, kai nuo kvailo taupymo pereisime prie protingo išlaidavimo", - lakoniškai diskusiją užbaigė meras.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder