Projektu pasipiktino Neringos savivaldybės vyriausioji architektė Dainora Abelkienė. Jos manymu, spalvotos avys – ne tik vizualinė tarša, bet ir pasityčiojimas iš gyvūnų. Be to, akcija nederinta su merija.
„Ar kičinėmis spalvomis išterlioti naminiai gyvulėliai gražiausio Lietuvos kurorto viduryje nėra pasijuokimas iš gamtos? Sunku bus paaiškinti mažiems vaikams, kad negalima dažyti kačiukų ir šuniukų“, – laiške KNNP vadovybei bei Neringos savivaldybės administracijai parašė valdininkė.
Tikslas – ganiava
Besidomintieji pamario istorija žino, kad Kuršių nerija garsėjo gamtovaizdžio įvairove. Tik po Antrojo pasaulinio karo ėmus masiškai sodinti pušis, pusiasalis pasikeitė. Todėl į pagalbą buvo pasitelktos atželiančių krūmų, medžių ūglius „nušienaujančios“ avys ir ožkos.
„Šiemet baigėsi trejus metus vykdytas, Norvegijos fondų remtas projektas, susijęs su atvirų erdvių palaikymu, įtraukiant ir vietos bendruomenę. Buvo iškirsta apie 125 hektarai miško Bulvikio, Birštvyno raguose, vaizdas ten dabar iš esmės pasikeitė. Tose vietose vykdyta ir ganiava, už fondų lėšas samdytas ūkininkas. Šio projekto finansavimas baigėsi, o ūkininkų, kurie turėtų ir galėtų ganyti avis, Kuršių nerijoje nėra“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.
Anot jos, vienas projekto tikslų buvo, įtraukiant bendruomenę, sukurti mechanizmą tolesniam atvirų vietų palaikymui. Susidomėjo tik vienas kitas gyventojas, tačiau didelės iniciatyvos neparodė.
„Projekto metu nerijoje dirbęs avių ūkį turintis Antanas Miežanskas pasiūlė daugelyje Europos šalių taikomą verslo modelį, kai už paslaugą sumokama iš anksto. Pagal šį modelį bet kas gali tapti avies arba ožkos savininku, o įsigyti gyvuliai visą vasarą „dirbtų“ palvėje ir tai būtų didžiulė parama KNNP direkcijai. Projektas sulaukė susidomėjimo, tačiau banda šiuo metu per maža, kad pasiektume savo tikslus“, – teigė A. Feser.
Avių savininkas sugalvojo įdomų reklaminį triuką ir nudažė tris avis ryškiais dažais, tačiau gyvūnams jie visai nekenkia.
„Purvynėje parko direkcija valdo sklypą, kuris kasmet apauga žolėmis. Šiemet pasiūlyta tą teritoriją aptverti tinkliniu aptvaru su vadinamuoju elektriniu piemeniu ir leisti trims avims nuėsti žolę. Dabar ryškiaspalvės avytės yra labai lankomos, itin mėgstamos vaikų. Kartu tikimasi didesnio žmonių aktyvumo, nes laiko šią vasarą liko nedaug. Nacionalinio parko direkcija įsitikinusi, jog tik veikdami bendromis jėgomis galime tikėtis, kad projekto metu pasiekti rezultatai bus ilgalaikiai ir naudingi tiek gamtai, tiek žmogui. Atviros erdvės su miškų mozaika yra pati vertingiausia rekreacinė vertybė Lietuvoje ir viename gražiausiųjų jos kampelių – Kuršių nerijoje“, – kalbėjo parko vadovė.
Vadina akibrokštu
Nestandartinė spalvotų avių akcija iškart sulaukė įvairiausių vertinimų – vieni ja žavisi, kiti peikia.
Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja D. Abelkienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad pirmiausia akcija nebuvo suderinta su merija.
„Avys – prie pat pėsčiųjų ir dviratininkų tako, žmonės mato tą vaizdą, yra elektrinis piemuo. Jei žmogus, turintis širdies stimuliatorių, netyčia ranka paliestų aptvarą, kuriuo teka elektros srovė, iškiltų grėsmė jo sveikatai. Kitas dalykas – teritorija aptverta ir nudažytos avys ten ganomos be jokio derinimo su merija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.
Tai pripažino A. Feser. Ji tikino nepagalvojusi apie tokią procedūrą, mat analogiškuose aptvaruose avys buvo ganomos trejus metus.
„Kol buvo baltos, avys niekam neužkliuvo, bet jas žaismingai nudažius jau kilo problemų. Pagal teisės aktus Neringos savivaldybėje ganyti avis, ožkas galima. Tai ir darome. Siekdami išvengti panašių nesusipratimų, ateityje pranešime merijai apie tokias akcijas“, – dėstė KNNP vadovė.
Savo ruožtu D. Abelkienė avių spalvinimą ir jų demonstravimą Nidoje vadino akibrokštu ir savivale. Tačiau Neringos merui Dariui Jasaičiui taip neatrodo. Jis situaciją vertina atlaidžiau.
„Pats matau, kaip žmonės, poilsiautojai sustoja, fotografuoja tas avis. Itin įdomu ir žaisminga vaikams. Bet kuriuo atveju tos atvertos erdvės turi būti palaikomos, o ganiava tam – tinkamiausias metodas ir ji toliau turės būti vykdoma. Šiemet tokiai veiklai parko direkcija negavo finansavimo, tad buvo sugalvotas alternatyvus būdas, įgyvendinama originali idėja. Ir jei tos spalvotos avytės džiugina žmones, patraukia jų dėmesį bandant rasti su ekologija susijusio projekto rėmėjų, nematau nieko bloga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.
Kitas ženklins
Pats avių augintojas A. Miežanskas „Lietuvos žinioms“ sakė jau lankęsis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir paaiškinęs situaciją specialistams, mat juos pasiekė anoniminis skundas.
„Jokių nuobaudų negavau. Avys yra nudažytos specialiais dažais, pirktais specializuotoje parduotuvėje. Jie nekenkia nei aplinkai, nei pačiam gyvūnui. Apipurkštas tik avių vilnos paviršius, o ant odos dažų nėra. Jie nuo saulės bei lietaus ir taip išbluktų“, – sakė ūkininkas.
Trys spalvotos avys šią savaitę dar liks Purvynėje ir toliau reklamuos aplinkosaugos akciją, o pagrindinė banda (20 avių ir 10 ožkų) ganoma Pervalkoje.
„Vėliau visas avis perkelsiu į Bulvikio ragą. Su veterinarijos specialistais sutarėme, kad pakeisiu formuluotę ir siūlysiu ne nudažyti avį, kurią žmonės įsigyja, o paženklinti ją. Kitaip tariant, galės raudonomis širdutėmis, žaliais dobilo lapais ar dar kitaip pasižymėti. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Bendrauju su ūkininkais iš Vokietijos, ten avys nuspalvinamos net škotiško kilto raštais“, – pasakojo A. Miežanskas.
Anot jo, pasipiktinimas dėl spalvotų avių yra kabinėjimasis prie veiksmo negalvojant, kam jis skirtas. „Tos trys avelės reklamuoja aplinkosaugos projektą. Šiuo metu jau nupirkta 17 ėriukų. Galima buvo nieko nedaryti, ir neganomos palvės vėl užželtų brūzgynais“, – paaiškino ūkininkas.
Jis pridūrė, kad avys yra kasmet kerpamos, todėl ir nudažytosios vėl atrodys įprastai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą