Triukšmą bando slopinti pylimu

Spintelėj dreba indai

Daugumos Klaipėdos gatvės gyventojų į Kretingos rajono tarybą išrinktas Antanas Puodys merui Juozai Mažeikai bei administracijos direktoriui Virginijui Domarkui šiandien ketina įteikti šios gatvės Nr. 86, 88 bei 82, 80 namų gyventojų prašymą, kad šie gintų jų interesus, apsaugos priemonėmis mažinat geležinkelio transporto sukeliamą triukšmą.

„Žinome, kad gretutinio – 84-ojo – namo gyventoja Aldona Sendrauskienė išsikovojo, kad ties jų namu supiltų pylimą, o mes likome užribyje. Dieną – naktį kenčiame nuo intensyvaus traukinių triukšmo, geriame vaistus nuo nemigos.

Kai statė mūsų namus, tada traukinių eismas nebuvo toks intensyvus, kaip yra šiandien“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino 86 ir 88 namų gyventojai Edita ir Artūras Gvildžiai, Angelė ir Juozas Auškalniai bei Stasys Valentukevičius.

Gyventojai taip apibūdino triukšmo mastus: ,,Kai pradunda krovininis sąstatas su 50-60 vagonų, namo durys nusileidžia 2 cm“, – tvirtino E. Gvildienė. Ją papildė J.Auškalnis: „Indai spintelėje barška kaip per žemės drebėjimą.“

Žmonės sakė, kad dėl šios problemos jau anksčiau kreipęsi į miesto seniūną Stanislovą Juknevičių bei rajono Saugaus eismo komisijos pirmininką Povilą Černeckį, kurie pažadėję susisiekti su geležinkeliečiais ir jiems padėti.

Tačiau gyventojams neramu: jie mato, kad darbai vyksta tik ruože palei 84 namo sklypą. „Pasikalbėjome ir su darbininkais – šie sakė, kad ir kelią nusitiesė tam, kad pylimą supiltų tik palei aną namą“, – tvirtino jie.

Gyventoja ėmėsi iniciatyvos

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ eksperimento Klaipėdos gatvėje ėmėsi, gavusi Kretingos rajono savivaldybės prašymą, kurį inicijavo Klaipėdos g. 84 namo gyventoja A. Sendrauskienė.

Moteris išsireikalavo, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai nustatytų, kiek dieną – naktį prošal pravažiuojančių krovininių ir keleivinių traukinių keliamas triukšmas viršija normas.

Pernai vasarą penkias dienas tyrę, specialistai nustatė, jog ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo higienos normų – nustatyta 21,5 decibelo (dBA), o norma yra 35 dBA. Tačiau maksimalus garso slėgio lygis didžiausią leistiną triukšmo ribinį dydį viršijo 10,8 dBA – buvo nustatyta 55,8 dBA, nors norma yra 45 dBA.

„Tuomet ir buvo pradėta reikalauti, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šioje konkrečioje vietoje imtųsi įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonę. Savivaldybėje su geležinkeliečiais įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo ir A. Sendrauskienė, tada ir buvo priimtas sprendimas statyti pylimą, nes garso izoliacijos sienelė kainuoja itin brangiai“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Tirs pylimo efektyvumą

P. Černeckis teigė, kad geležinkeliečių buvo prašoma apsaugą įrengti palei tris paskutinius Klaipėdos g. namus, tačiau jie tvirtino, kad dar nė patys nežiną, kiek šis inžinerinis įrenginys bus efektyvus, nes tokį statą pirmąjį šalyje. „Dabar jie dirba pagal savo parengtą projektą, darbai dar tik pradėti, pylimą dar ketinama sutvirtinti, apsodinti medžiais. Po to vėl bus vykdomi skaičiavimai, ir, jeigu ši priemonė pasitvirtins, pylimą geležinkeliečiai ketina pratęsti ir iki kitų artimiausių namų“, – teigė P.Černeckis.

Tačiau, jis įsitikinęs, jog bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ triukšmo prevencijos problemą turi spręsti iš esmės: „Pylimo palei visą geležinkelį Kretingos mieste jie juk nesupils“, – pastebėjo jis.

R. Beniušienė patikino, jog geležinkelio vadovams yra išsiųstas raštas dėl triukšmo prevencijos priemonių įrengimo palei visą Klaipėdos ir Šventosios gatvių ruožą: „Triukšmas tapo intensyvesnis, kai buvo išretinti želdynai. Tačiau bendrovė reaguoja į gyventojų reikalavimus ir diegia triukšmo mažinimo priemones – renovuoja bėgius, atnaujina šilumvežius, vagonus“.

Ji pastebėjo, jog sovietmečiu buvo reikalaujama nuo geležinkelio ligi artimiausių gyvenamųjų namų palikti 100 m saugos zoną, o dabar žmonės atgauna žemes ir statybos lipa kone ant bėgių.

Traukiniai ne visiems trukdo

Klaipėdos g. 84 namo, kuriame gyvena 5 šeimos, gyventojai pylimo statybą ties jų sklypais vertina įvairiai. „Matau, kad veža ir pila žemes iš vagonų, išsigrindė kelią – man netrukdo. O kaip bus – geriau ar blogiau, sunku pasakyti“, – abejingai svarstė Justinas Striela.

„Žinau iš pažįstamo, kuris pats susipylė apsauginį pylimą, kad atsirado problemų žiemą – kai pusto, pylimas sulaiko sniegą. Bet gal namų neužpustys, – manė Kazimieras Jurkaitis, šiame name – buvusioje Bajorų pradžios mokykloje, kurios direktoriumi buvo jo tėvas Kazimieras, – gyvenantis nuo pat vaikystės.

O Nerijus Krumeitas, gyvenantis buvusioje senojoje Bajorų stotyje, tvirtino, jog jam prošal dundantys traukiniai visiškai netrukdą: „Nieko negirdime – tegul važiuoja: traukiniai turi teisę važiuoti taip pat, kaip ir žmogus – dirbti“.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo žiniasklaidai Vidmanto Gudo komentaras:

- Apsaugos nuo triukšmo pylimai – tai natūraliai iš grunto supiltos triukšmo užtvaros. Tai – alternatyva triukšmo mažinimo sienelėms. Jų statybos kaštai yra mažesni, negu įrengiant sieneles. Pylimai statomi remiantis Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad pylimai gali pakeisti aukštas (4-5 m) triukšmo užtvaras. Šie pylimai triukšmo lygį gali gerokai sumažinti.

Tokia triukšmo mažinimo priemonė ,,Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros” filialo yra įrengiama pirmą kartą. Šie pylimai yra naudojami kaip automobilių kelių transporto priemonių keliamo triukšmo mažinimo priemonė. Įrengtas pylimas taip pat bus ir apželdintas, todėl triukšmo lygis dar labiau sumažės.

Kitos įvairios triukšmo slopinimo priemonės Kretingos mieste bus panaudotos, vykdant Kretingos geležinkelio stoties rekonstrukciją.