Įpareigojimas pašalinti tvorą neįvykdytas
DELFI dar praėjusį pavasarį savo tyrime pranešė, kad Palangoje, valstybiniame miške, stovinti ir „Auskos“ vilą juosianti tvora pažeidžia tiek Miškų įstatymą, tiek aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles. Šiuose teisės aktuose nurodyta, kad visuomenei turi būti užtikrinta galimybė patekti į mišką.
Tačiau šiuo atveju Palangoje, Vytauto g. 11, užtvertas didžiulis miško plotas ir žmonės negali patekti į valstybinį mišką.
Registrų centras DELFI informavo, kad sklypo ir vilos savininkė yra Lietuvos Respublika. Tačiau šis turtas išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Nuomos sutartis pasirašyta 2014 metais. Tokiu būdu įmonė gavo teisę disponuoti 0,8078 ha ploto mišku.
Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Ambra investicijos“ pasirašė Nacionalinė žemės tarnyba. Jos atstovė Renata Remeikaitė aiškino, kad sklypas, esantis Vytauto g. 11, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendras žemės sklypo plotas - 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Turto bankas.
„Pastatai išnuomoti UAB „Ambra investicijos“ iki 2021 m. Pastatų eksploatacijai išnuomota žemės sklypo dalis, sudaranti 0,8078 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2021-04-29. Likusi 21,0914 ha ploto (iš bendro 21,8992 ha) valstybinės žemės sklypo dalis nėra išnuomota, ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta nuomos sutartyje – 354770,01 eurų“, - sakė R. Remeikaitė.
Pagal NŽT atstovės informaciją galima spręsti, kad užtverta daug didesnė teritorija nei yra naudojama „Auskos“ vilos. Anot jos, vietinius gyventojus ir poilsiautojus piktinanti tvora pastatyta valstybinio sklypo ribose.
Neplaninį patikrinimą Palangoje balandžio 10-14 dienomis atliko ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Tarnybos direktorius Paulius Zolubas jau anksčiau DELFI informavo apie tyrimo rezultatus.
Anot jo, patikrinimo metu nustatyta, kad miškas pilnai aptvertas tvora su 3 vartais (2 naudojami). Tvora pažeidžia Miškų įstatymo nuostatą, kad visuose miškuose yra laisvas lankymas.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad šis sklypas yra valstybinės reikšmės IIB grupės miškas (rekreacinė teritorija), užimantis 20,35 ha miško žemės plotą. Nurodytas miško žemės sklypas aptvertas tvora, kuri įregistruota NT registre. Ši tvora trukdo laisvam miško lankymui ir naudojimui rekreaciniams poreikiams“, - anksčiau teigė P. Zolubas.
Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi pažeidimus, įpareigojo Turto banką iki praėjusių gruodžio 1 dienos pašalinti įstatymus pažeidžiančią tvorą miške. Tačiau ši institucija nepadarė nieko, kad privalomasis nurodymas būtų įgyvendintas. Tvora miške stovi iki šiol.
Į S. Skvernelio perspėjimą numota ranka
Įdomu tai, kad po tyrimo sureagavo tiek Aplinkos ministerijos vadovybė, tiek pats premjeras Saulius Skvernelis. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas yra sakęs, kad Valstybinės miškų tarnybos nurodymas nugriauti tvorą turi būti įvykdytas. O jei Turto bankas to nepadarytų, jis teigė, kad Miškų tarnyba kreipsis į teismą. „Mūsų pozicija nesikeičia. Tvorą būtina pašalinti. Jei tai nebus padaryta, prasidės teisminiai procesai“, – DELFI yra sakęs aplinkos viceministras.
Praėjusį rugpjūtį Turto banko vadovybę įvykdyti Valstybinės miškų tarnybos nurodymą griežtai paragino ir premjeras S. Skvernelis: „Tvora, juosianti 20 hektarų miško, trukdo poilsiautojams ir nematau jokių priežasčių, kodėl ji turėtų likti. Ji turi būti nedelsiant nugriauta ir, tikiuosi, tam neprireiks asmeninio premjero dalyvavimo.“
Kaip bebūtų, panašu, kad politikų principingi pasisakymai Turto banko nepaveikė. Ir praėjusį pavasarį, ir dabar Turto bankas mano, kad tvora legali ir kad ji gali išlikti. Turto banko vadovas pasikeitė, tačiau pozicija dėl tvoros – stabili. Šiuo metu generalinio direktoriaus funkcijas laikinai atlieka generalinio direktoriaus pavaduotojas Marius Kliokys.
Vietoj tvoros griovimo organizuoja pasitarimus
Turto banko DELFI paklausus, kodėl iki gruodžio 1 dienos nepašalinta tvora, stovinti valstybiniame miške, M. Kliokiui pavaldi Privatizavimo ir sutarčių rengimo grupės vadovė Girda Valiulytė nuo tiesaus atsakymo išsisuko, tik paminėjo, kad inicijavo pasitarimą.
„VĮ Turto bankas, gavęs Miškų tarnybos prašymą nugriauti tvorą, įvertino jį bei inicijavo suinteresuotų institucijų (Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Finansų ministerijos ir VĮ Turto banko) pasitarimą. Jo metu išsamiai išanalizuota esama situacija bei Miškų tarnybos susirūpinimas dėl teritorijos prieinamumo. Susitikimo metu priimtas sutarimas, kuriuo Turto bankui pavesta gerinti teritorijos pasiekiamumą žmonėms ir užtikrinti draugiškesnę aplinką gyvūnams, kol tvoros likvidavimo klausimas bus sprendžiamas sistemiškai – kartu su viešbučio tolesnio panaudojimo tikslingumu“, - laiške redakcijai dėstė G. Valiulytė.
Be to, ji dar kartą išdėstė poziciją, kad, Turto banko įsitikinimu, tvora yra teisėta: „Pasitarimo metu taip pat buvo konstatuota, kad tvora, kaip statinys, yra teisėtas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko tyrimą šiuo klausimu ir 2017-05-03 patvirtino tvorą esant teisėtu statiniu. Kaip ir bet kurio teisėtai sukurto valstybei priklausančio turto panaudojimui taikomas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reguliavimas. Galima likviduoti tik pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamąjį turtą. Yra sutarta iki 2018 m. vasario 15 d. suderinti su Miškų tarnyba galimus sprendimus ir iki vasaros sezono pradžios juos įgyvendinti“, - redakcijai rašė Turto banko atstovė.
Nors ir buvo prašyta, G. Valiulytė, nesutiko nurodyti, kuris konkrečiai Turto banko darbuotojas priėmė sprendimą nevykdyti Miškų tarnybos nurodymo nugriauti tvorą, kuri pažeidžia Miškų įstatymą.
Taip pat DELFI paklausė, kodėl ranka numota į premjero raginimą laikytis įstatymo ir pašalinti tvorą. Tačiau vietoje konkretaus atsakymo sulaukta abstraktaus pasvarstymo.
„Į visų suinteresuotų visuomenės grupių ar asmenų pastabas yra reaguojama ir ieškoma sprendimų nedelsiant, todėl Turto bankas, nors jam ir nėra įstatymu suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ėmėsi iniciatyvos, siekdamas rasti racionaliausią sprendimą dėl tvoros nugriovimo. Todėl, kaip jau minėta anksčiau, susitikimo metu priimtas sutarimas, kad iki bus rastas sprendimas, kaip mažiausiomis valstybės lėšomis likviduoti teisėtą statinį, VĮ Turto bankui pavesta inicijuoti veiksmus, kurie užtikrintų visuomeninį interesą, t. y. laisvą žmonių judėjimą šiuo metu aptvertoje miško teritorijoje. Sprendimus dėl šių veiksmų iki 2018 m. vasario 15 d. Turto bankas suderins su Miškų tarnyba ir iki vasaros sezono pradžios įgyvendins“, - aiškino G. Valiulytė.
Miškų tarnyba linkusi atsitraukti
Iki nurodyto termino tvoros nepašalinus, DELFI kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, klausdama, ar ši jau kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Turto banką pašalintį šį statinį.
Tačiau iš gauto tarnybos vadovo Pauliaus Zolubo atsakymo, panašu, kad tarnyba linkusi atsitraukti ir pažeidimo nebematyti. Anksčiau surašiusi įpareigojimą pašalinti tvorą miške, dabar ji laikosi pozicijos, kad estafetę perimti turėtų Statybos inspekcija.
„Informuojame, kad Valstybinė miškų tarnyba nėra įgaliota organizuoti statybos padarinių šalinimą. Šią funkciją (…) vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė miškų tarnyba inicijuos atitinkamas teisines procedūras užtikrinant laisvą asmenų lankymąsi miško sklype, esančiame Vytauto g. 11, Palangoje“, - laiške redakcijai rašė Miškų tarnybos vadovas P. Zolubas.
Vis dėlto nėra taip, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimas priklausytų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Miškų įstatymo priežiūrą ir kontrolės funkciją vykdo būtent P. Zolubo vadovaujama Valstybinė miškų tarnyba.
S. Skvernelis sukritikavo tarnybos delsimą
Kaip bebūtų, aplinkos viceministras M. Norbutas išdėstė kitą poziciją nei ministerijai pavaldžios Miškų tarnybos vadovas. Viceministras dar kartą pakartojo, kad tvoros miške turi nelikti.
Jis įsitikinęs, kad valstybinės institucijos, kaip ir valstybės įmonės, turėtų kelti sau aukštesnius standartus ir rodyti tinkamą pavyzdį verslui ir privatiems asmenims. Vis dėlto, viceministrui apmaudu, kad šiuo atveju tokios lyderystės trūksta: „Labai keista, kad tokia paprasta procedūra problemai išspręsti užtrunka taip ilgai.“
Anot jo, miško teritorijoje visiems turi būti užtikrintos sąlygos nevaržomai judėti, įeiti į teritoriją ir išeiti iš jos. „Auskos“ tvoros atveju, viceministro žodžiais tariant, šis principas yra nevykdomas ir yra pažeidžiamas įstatymas, todėl objektas turi būti nugriaunamas nedelsiant. Turto bankas siūlo problemą spręsti įrengiant tvoroje vartelius, tačiau M. Norbutas nemano, kad tai yra išeitis.
„Šis objektas neturi jokios funkcijos, kuri būtų jam naudinga. Tai nėra darželis, kurį juosianti tvora saugotų vaikus nuo pasiklydimo ar susižalojimo. Nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų lemti, kad tvora būtinai turi likti. Viskas, ko tereikia – išregistruoti tvorą iš nekilnojamojo turto registro ir ją nugriauti“, – aiškina viceministras.
Už delsimą pašalinti įstatymą pažeidžiančią tvorą miške kritikos Turto bankui ir Valstybinei miškų tarnybai nepagailėjo ir premjeras S. Skvernelis. Jis DELFI išdėstė poziciją, kad Miškų tarnyba turi imtis priemonių, kad tvoros miške kuo greičiau neliktų.
„Mano pozicija aiški, miškuose tvoros gali atsirasti tik išskirtiniais atvejais, kai tai būtina saugumui užtikrinti. „Auskos“ poilsio namais šiuo metu naudojasi privati bendrovė. Tai nėra vienas iš minėtų atvejų. Valstybės institucijos sau ir privatiems asmenims turi taikyti tuos pačius standartus. Ši tvora puikiai iliustruoja, kaip lėtai sukasi biurokratinės girnos. Miškų tarnyba ir Turto bankas iki šiol nerado sprendimo, kaip pašalinti kliūtis žmonėms laisvai vaikščioti pajūrio mišku. Institucijos privalo atsižvelgti į viešąjį interesą ir kuo skubiau sprendimą rasti“, - teigė S. Skvernelis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą