Merą Vytautą Grubliauską ir jo pavaduotoją Artūrą Šulcą į verslo pusryčius pakvietę KPPAR nariai liko nuvilti.
"Tai buvo ne dialogas, o monologas", - nusivylusi kalbėjo viešbučio "Aribė" direktorė Rita Stegvilienė.
Ji apgailestavo, kad mokesčius didinanti ir naujus įvedanti valdžia planuoja, kaip papildyti iždą, o nesusimąsto, iš kur verslininkai gaus pinigų tiems mokesčiams sumokėti.
"Šiemet nuo 0,6 iki 0,8 procento padidinus žemės mokestį mums teks surasti papildomus 100 tūkstančių litų. O viešbučio pajamos tikrai nepadidėjo", - skundėsi Asta Jutaitė, viešbučio "Amberton" vadovė.
Meras V. Grubliauskas jai priminė, kad savivaldybės Taryba turi teisę nustatyti ir 1 proc. dydžio apskaičiuotos žemės vertės mokesčio tarifą.
"Nepaisant to, biudžeto sąskaita mes verslui teikiame lengvatą", - priminė meras.
Jam antrino A. Šulcas, teigdamas, kad verslininkai nevertina to ką turi - didžiulę mokestinę lengvatą.
"Atrodo, kad tai yra norma. Jei mes apmokestintume maksimaliu leistinu žemės ir nekilnojamojo mokesčių tarifais, į biudžetą surinktume 30 milijonų litų. Tačiau dabar surenkame tik 2 milijonus. O juk už tuos 28 milijonus litų galėtume senamiestį padaryti labai patrauklų. Tik ar verslas pasirengęs mokėti maksimalų tarifą?" - klausė mero pavaduotojas.
Jis taip pat siūlė nesipiktinti tuo, kad reikia mokėti už automobilių stovėjimą Klaipėdos senamiestyje. Jo teigimu, tai yra ne "pasipinigavimas", o tik transporto srautų reguliavimo priemonė.
"Klaipėdoje, kurioje liko tik 160 tūkstančių gyventojų, yra 100 tūkstančių automobilių. Dar 10-20 tūkstančių kasdien atvažiuoja iš priemiesčių. O daugiabučių kiemuose, pagal sovietinę tvarką, 20 butų buvo skirta viena vieta automobiliui. Kur turi tilpti visi automobiliai, jei pačiame senamiestyje tėra 400 vietų jiems pastatyti?" - sprendimą rinkliavą rinkti net iš kiemuose pastatytų automobilių savininkų argumentavo A. Šulcas.
Anot jo, išrašytų baudos kvitų duomenys rodo, kad 70 proc. baudų mokėtojų - ne Klaipėdos miesto gyventojai. Vicemeras taip pat žadėjo būti pagrindiniu šio spendimo iniciatoriumi, jei jam bus įrodyta, kad kiemų apmokestinimas yra pagrindinė senamiestyje įsikūrusių verslininkų žlugdymo priežastis.
"Iš Artūro pasisakymo supratau, kad tuštėjantis senamiestis yra mūsų pačių problema. O dėl padidėjusio žemės mokesčio turėtume valdžiai dėkoti, mat galėjo ir dar labiau apmokestinti", - ironizavo Kęstutis Grigaitis, bendrovės "Etna" vadovas.
"Nenorime įvardyti tikrosios priežasties, kodėl senamiestis tuščias - tai didžiulis prekybos centras, nuviliojantis visus lankytojus ir potencialius klientus. Manyčiau, ankstesnioji miesto valdžia turėtų prisiimti atsakomybę, kad leido jam įsikurti mieste. Be to, šis gigantas naudojasi tomis pačiomis nekilnojamojo turto mokesčio lengvatomis. Ar tai socialiai teisinga?" - svarstė Algimantas Bružas, nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas.
V. Grubliauskas verslininkus ragino būti sąžiningus ir prisipažinti, kad ne viską padarė, jog lankytojai rinktųsi būtent senamiestį. Jis retoriškai klausė, kodėl niekuo nesiskundžia "Friedricho pasažo", kuriam netrūksta lankytojų, savininkai.
"Mums vienodai brangus tiek senamiestis, tiek ir kitos Klaipėdos miesto teritorijos. Kodėl visą dėmesį skiriame būtent šiai miesto daliai? Kita vertus, kodėl verslininkai negali visose kavinėse sudaryti galimybės nemokamai prisijungti prie interneto? Negi sunku įrengti tik lankytojams skirtas rozetes kompiuteriui?" - vieną iš priemonių pritraukti klientus pasiūlė meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą