Valymo įrenginiai - nesantaikos židinys

Valymo įrenginiai - nesantaikos židinys

Sodininkų bendrijoje "Guboja" gyvenantys žmonės prieš dešimtmetį įsirengė vandens valymo įrenginį, kurį dabar bendrijos valdyba bei žemėtvarkininkai liepia išmontuoti. Įrenginio savininkai tikina, kad visi leidimai yra ir stebisi, kad žemėtvarkos specialistai raginimus siunčia neapsilankę vietoje arba apsilanko neperspėję ir net nesidomi, ar savininkai turi kokius nors dokumentus.

Tačiau bendrijos valdyba nurodo, kad leidimas "išlįsti" į valstybinę žemę derinant projektą buvo duotas tik įrenginio sanitarinei zonai, o ne pačiam įrenginiui. Kad patys žmonės, ko gero, pasielgė neteisingai, patvirtina ir aplinkosaugininkai, akcentuojantys, kad nuotekų valymo įrenginio sanitarinės apsaugos zona skaičiuojama nuo įrenginio krašto, o ne nuo jo centro.

Suvaržė teises?

Klaipėdos rajone esančioje sodų bendrijoje "Guboja" gyvenantys sutuoktiniai Aleksandras ir Jelena pasakojo, kad 2005 m. buvo suderintas statybos projektas, kuriame buvo numatyta įrengti vandens valymo įrenginį, 2007 m. statiniai registruoti Registrų centre. Šių metų pradžioje sutuoktiniai sulaukė laiško iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus, kuriame nurodyta, kad vandens valymo įrenginys atsirado be bendrijos valdybos pritarimo, todėl jis turi būti pašalintas.

"Gavome raštą, kad bendrijos pirmininkė parašė, jog pas mus yra nesuderintas įrenginys, kad valdybos leidimų nebuvo. Tačiau mums žemėtvarkininkai parašė raštą, kad pašalintume įrenginį, nors jie net neatvažiavo į vietą, nesurašė jokio protokolo, neapžiūrėjo, kaip viskas yra, mūsų paaiškinimų ar dokumentų neprašė. Rašte nurodyta data, iki kada turime viską panaikinti. Mes nieko nenaikinome, nes yra projektai, leidimai", - pasakojo Jelena.

Pašnekovės teigimu, po kelių mėnesių buvo gautas naujas raštas, kuriame nurodyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nuvyko į bendriją ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad vandens valymo įrenginys yra valstybinėje žemėje, nepašalintas, apsodintas tujomis, yra bortelis su akmenimis.

Gyventojus papiktino tai, kad žemėtvarkininkai atvyko neperspėję.

"Atvažiavo neperspėję, surašė patikrinimo aktą. Mes net nežinojome, kad atvažiuos, mums nedalyvaujant buvo surašytas aktas, pakartotinai pareikalauta pašalinti įrenginį. Jie vadovaujasi tik pirmininkės žodžiais ir tai yra dokumentais patvirtinta jų savivalės išraiška. Projektui jau 10 metų. Mes jiems to dokumento neteikėme, jie turėjo mus iškviesti, kad pateiktume dokumentus. Jie net neklausė, ar mes turim kokius nors leidimus, ar ne", - aiškino gyventojai.

TVARKA. Standartiniuose 6 arų sodų sklypuose įrengiamų nuotekų valdymo įrenginių sanitarinės apsaugos zonos praktiškai visais atvejais apima ir dalį kaimynų arba bendrojo naudojimo sklypų, kelių. Esant pastarajai situacijai reikia gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimą. Martyno VAINORIAUS nuotr.

Jų teigimu, anksčiau valstybinėje žemėje buvo likę senos tvoros likučiai, tačiau jie pašalinti, o įrenginys esą atsirado turint visus leidimus, todėl jo nesiruošia ardyti. Juolab kad, gyventojų teigimu, įrenginys niekam netrukdo, nes yra gana dideliu atstumu nuo kelio.

Be to, pasak pašnekovų, ant projekto yra valdybos pirmininkės ranka parašyta: "Neprieštarauju, kad sandaraus rezervuaro sanitarinė apsaugos zona patektų į Ventos gatvę." Anot jų, projekte buvo matyti, kad įrenginys bus "ant sklypo ribos", tad esą viskas tvarkinga.

Sutuoktiniai svarstė, kad bendrijos valdybos pirmininkė parašė raštą dėl vandens valymo įrenginio, nes jie ją dar prieš 7 metus supykdė paprašydami finansinės ataskaitos, kur panaudojamos bendrijos lėšos.

"Tada pirmininkė ir pradėjo mus skųsti dėl medžių, tvoros, pirties, nors mūsų adresu veikia registruota UAB. Dėl pirties buvo patikrinimai, pažeidimų nerasta. Po to mus padarė ne bendrijos nariais", - kalbėjo pora.

Aleksandras dėl situacijos parašė skundą NŽT Klaipėdos skyriui, tačiau sakė, kad jokios reakcijos nesulaukė.

"Akivaizdu, kad bylą bandoma sufabrikuoti šiurkščiai pažeidžiant mano teises. Nebuvo surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas, kuriame turėjau dalyvauti savininko teisėmis, teikti savo parodymus, išaiškinimus, argumentus ir pridėti faktinius įrodymus. Sykiu buvo suvaržyta teisė teikti dokumentus, leidimus, pažymas iš Registrų centro apie vandens valymo įrenginio teisėtumą. Instancija, vykdanti valstybinės žemės kontrolę, privalėjo nustatyti pažeidimo pagrįstumą vietovėje, o ne aklai vadovautis tik pirmininkės raštu. Nė viename iš dokumentų, aktų nėra mano parašo, apie patikrinimus man nebuvo pranešta, viskas buvo atlikta vienašališkai, man nežinant. Visame tame įžvelgiu ilgametį, šiurkštų įstatymo pažeidimą, susidorojimą", - skunde rašė Aleksandras ir prašė surašyti protokolą, jeigu tam yra pagrindas, jam dalyvaujant, pranešus iš anksto nustatyta tvarka.

Dokumentų negavo

NŽT Klaipėdos rajono skyrius iš pradžių nurodė vandens valymo įrenginį pašalinti iki gegužės 5 d., vėliau, po apsilankymo, terminą pratęsė iki liepos 5 d.

Skyriaus vyr. specialistė Jolanta Ravinytė, kuri kartu su kolege atliko patikrinimą, sakė, kad jokių duomenų sutuoktiniai apie įrenginio teisėtumą nepateikė. Tiesa, skyrius to ir nepaprašė - esą žmonės patys kreipiasi ir atneša dokumentus, jei kyla kokių nors abejonių.

"Ten problemų jau seniai yra. Iš pradžių ilgai vargome, bylinėjomės dėl tvoros, kad ją perkeltų. Dabar liko valstybinėje žemėje tas įrenginys. Mes jį palikome, gal niekam nemaišys, o pirmininkė dabar reikalauja, kad tą įrenginį vis dėlto pašalintų. Davėme jiems terminą pašalinti, išsiuntėme paštu, po to termino atlikome patikrinimą, jis nepašalintas, davėme dar kartą terminą - gal nespėjo, gal orai neleido. Pratęsėme tą terminą, laukiame. Bet nebuvo, kad tas žmogus atvažiuotų, pateiktų dokumentus ar prašytų pratęsti terminą", - aiškino J. Ravinytė.

Pasak specialistės, žmonės, jeigu turi visus dokumentus, galėjo juos bet kuriuo metu pateikti.

"Jie galėjo atvykti į skyrių ar atsiųsti elektroniniu paštu, sakyti, kad, va, turime dokumentus. Juk galėjo pasikeisti per tuos metus padėtis, gal įsiteisino viską. Bet to nežinau, jokių dokumentų mums nepateikė: nei raštų, nei prašymo dėl termino pratęsimo. Nieko iš jų pusės mes negavome, tada mes patys pratęsėme terminą", - sakė specialistė.

Pasak J. Ravinytės, dalis šulinio yra sklype, kita dalis išlenda už sklypo ribų.

"Teoriškai tai nelabai kam maišo, bet yra bendrijos valdybos raštas. Gal valdyba turi kokių nors planų, kas nors bus plečiama ar panašiai, gal ką nors ten planuojama daryti", - svarstė pašnekovė.

J. Ravinytė tikino, kad NŽT negrasina baudomis, nors gali jas skirti, o nori bendradarbiavimo, tačiau esą iš sutuoktinių pusės to nėra.

Kalbinta kita NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistė, išgirdusi apie situaciją, atsiduso, kad bendrijos valdybos pirmininkė ir minėti gyventojai asmeninius nesutarimus sprendžia per tarnybą, o dėl šių žmonių ir žemės kelerius metus vyko teismai.

"Reikia skaityti įstatymą"

Sodininkų bendrijos "Guboja" valdybos pirmininkė Virginija Dapkūnienė, išgirdusi, kokiu klausimu teiraujasi žurnalistai, nenorėjo pernelyg daug kalbėti.

Ji pirmiausia pasiūlė užeiti į bendrijos interneto svetainę ir pasižiūrėti, kiek teisminių dokumentų jau prisikaupė per 5 metus bylinėjantis su minėtais gyventojais dėl įvairių dalykų: valstybinės žemės išsipirkimo, medinės tvoros savavališkos statybos, bendrijos dokumentų teikimo.

"Yra žemėtvarkos nurodymas pašalinti valymo įrenginį, o jie klaidina žmones aplinkui, naudojasi situacija. Buvo derinta tik sanitarinės apsaugos zona, kad pakliūtų, bet, gink Dieve, ne valymo įrenginys. Reikia skaityti įstatymą ir suprasti, ką pats darai ne taip", - sakė V. Dapkūnienė.

Ji sakė turinti minėto projekto kopiją, kur numatyta, kad leidžiama įrengti sandarų rezervuarą, kuriame kaupsis buities nuotekos. Tačiau, pasak bendrijos pirmininkės, dabar valymo įrenginys atsidūrė kelkraštyje, o to neleidžia joks įstatymas.

"Reikia laikytis reglamento, vadovautis įstatymais ir tada neturėsi gyvenime galvos skausmo, - kalbėjo bendrijos vadovė. - Aišku, galima sakyti, kad daug vietos iki kelio, bet pagal įstatymą jis turi turėti įrenginį savo sklype, yra statybų techninis reglamentas, įvardinantis atstumus. Jeigu tai ne pažeidimas, tegul ginčijasi su Nacionaline žemės tarnyba. Mūsų valdybos nuomone, tai pažeidimas. Nė vienas valymo įrenginys negali būti kelkraštyje, nesvarbu, arti ar toli. Turi būti sklypo ribose, išlaikant tam tikrą atstumą nuo sklypo ribos."

V. Dapkūnienė sakė, kad sykį bendrijoje valstybinėje žemėje gyventojas buvo įkasęs net dujų cisterną ir viskas atrodė gerai tik tol, kol šalia neįvyko eismo įvykis. Tąsyk viskas baigėsi be skaudžių pasekmių, tačiau, pašnekovės teigimu, niekas dėl tokių atvejų nenori likti atsakingas.

"Sanitarinė zona - nuo įrenginio krašto"

Andrius KAIRYS, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
Jau dvejus su puse metų tokios derinimo funkcijos nebeatliekame. Tačiau, jeigu gerai atsimenu, Sodininkų bendrijų įstatyme ir kitur yra pasakyta, kad dėl tų objektų ir teritorijų, kurie naudojami bendroms reikmėms, sprendžia valdyba ir pirmininkas. Turi sutikti tokiais atvejais, kad neprieštarauja, jog sanitarinė įrenginių zona ar net dalis kokio įrenginio patektų į bendro naudojimo teritoriją ir būtų valstybinėje žemėje. Tai jų kompetencija.
Sanitarinės zonos negali pasiekti gyvenamųjų pastatų ar pažeisti trečiųjų asmenų interesų, pavyzdžiui, be sutikimo įeiti į kaimyno sklypą. Šiuo atveju įeina į valstybinę žemę, tad derina ir sprendimus priima valdyba.
Įrenginio sanitarinė zona skaičiuojama nuo įrenginio krašto. Taigi, šiuo atveju faktinė padėtis kaip ir neatitiktų bendrijos pirmininkės sutikimo. Tačiau tai turi vertinti Statybos inspekcija - ar atitinka tą suderinimą ir tas nuotekų valymo įrenginys stovi toje vietoje teisėtai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder