Veiviržėnų gimnazijoje – lietuviški Šveicarijos spinduliai

Mokyklos direktorė Laima Navickienė papasakojo, kaip gimė idėja naujai sutvarkyti fojė. Pasirodo – „kaltininkė“ ta pati Šveicarijos lietuvė Jūratė Caspersen, kuri mokykloje norėjo pristatyti parodą. Dėl parodos jau anksčiau buvo derintasi ir su Česlovu Tarvydu, kuris pasiūlė parodą pristatyti pirmiausia mokykloje. Nors mokykla turi iš tiesų puikų, erdvų ir turtingą įvairių eksponatų muziejų trečiame aukšte, bet ten vietos parodai būtų nepakakę. Todėl nuspręsta ieškoti lėšų pirmo aukšto fojė ir koridorių atnaujinimui. Iš Savivaldybės skirtų 4000 eurų buvo suremontuotos pirmo aukšto lubos, o nauji šviestuvai, fototapetas su Veiviržėnų tarpukario vaizdu, gražiai įrėminti valstybės ir mokyklos himnai – fojė savo vietą atrado prisidėjus rėmėjams. Direktorė nuoširdžiai dėkojo rėmėjams, tėvams ir visai mokyklos bendruomenei bei pagrindinėms viešnioms − Jūratei Caspersen ir Klaipėdos universiteto profesorei  Romai Bončkutei, kurių pagalba įprasminant Jurgio Šaulio vardą gimnazijoje yra neįkainojama.

Roma Bončkutė pristatė Klaipėdos universiteto naują leidinį, kuriame publikuota daug įvairių žymių žmonių laiškų Jurgiui Šauliui ir jo – kitiems to meto Lietuvos šviesuoliams, apibūdino jį kaip labai įvairiapusę ir spalvingą asmenybę.

Jūratė Caspersen kalbėjo apie Jurgį Šaulį kaip apie vieną iš iškiliausių tarpukario Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjų, kuris nusipelnęs dar didesnio įvertinimo nei turi dabar, nes jo nuveiktų darbų mastas Lietuvai, jo kaip diplomato gebėjimas Lietuvos vardą įtvirtinti tarptautiniu lygmeniu − ne mažesnis nei paties prezidento Antano Smetonos. Šveicarijos lietuvių bendrijos pirmininkė daug pasakojo apie dabartinę bendrijos veiklą, stengiantis įamžinti žymiųjų lietuvių atminimą Šveicarijoje: leidžiamos knygos, atidengiamos atminimo lentos, organizuojami žygiai ten, kur lietuviai praeityje studijavo, kūrė, gyveno. Daug tarpukario Lietuvos inteligentų siekė įgyti gerą išsilavinimą Šveicarijoje, − tai buvo populiari aukštos kultūros, turtingos istorijos ir nepaprasto gamtos grožio šalis. Būtent neutrali Šveicarija vėliau priglaudė ir nemažai karo pabėgėlių, tarp jų – ir lietuvių. Čia 1948 m. spalio 18 d. Lugane mirė ir Jurgis Šaulys. Mirties dieną jį buvo aplankęs tolimas giminaitis, kitas Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Šaulys.

J. Casperson padovanojo mokyklai knygą „Lietuvių rašytojų trakais Šveicarijoje“, kurios sudarytoja ji yra, taip pat pristatė Šveicarijos lietuvių leidžiamą laikraštį, pažadėjusi siųsti reguliariai.

Šveicarijos lietuvių meilė Lietuvai, jų pastangos išlaikyti lietuvybę ir vienaip ar kitaip įtvirtinti šalies istorijos ženklus – atsispindi parodoje, kurioje sudėtos įvairios įdomios nuotraukos iš bendrijos veiklos su gana plačiais aprašais. Ši paroda netrukus atkeliaus ir į Gargždų muziejų.

Atsinaujinusia mokykla ir turininga paroda iš Šveicarijos džiaugėsi ir dvasininkai, buvęs mokyklos direktorius Stanislovas Remeika, pasidalijęs prisiminimais, kaip nelengva buvo įtikinti miestelio bendruomenę, kad Jurgio Šaulio vardas mokyklai reikalingas kaip kelrodė žvaigždė jaunajai kartai.