Ventės rago kyšulio kraštovaizdis kinta, paukščių srautai virš jo - ne

Sąlygos sunkesnės, bet sužiedavo daugiau

Net prilinkę kelių kilometrų ilgio maršrutu - Kuršių marių pakrante, išrausta ekskavatorių ir išmalta sunkvežimių ratų provėžomis, ir pievomis pirmyn atgal nuo aušros lig sutemų zuja Ventės rage paukščius žieduojantys ornitologas Vytautas Eigirdas, Regina Rangienė ir talkininkė Vilniaus edukologijos universiteto biologijos magistrantė Ingrida Meškinytė.

Ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys gaudykles, kurios pastatytos toliausiame pakrantės taške, pasiekia dviračiu.

Reikia skubėti iš voratinklinių gaudyklių išpainioti ir paženklinti žiedais paukštelius, nes prapliupus lietui, jų lauktų žūtis. Vos įžiūrimi šių tinklų voratinkliai yra efektyvūs spąstai sparnuočiams, bet rizikos juose sparnuotį pražudyti, nesuspėjus laiku išpainioti - per darganas daugiau.

Todėl ornitologai vis viešai apgailestauja, jog nuo 1978 metų puikiai tarnavusi didžioji gaudyklė, kurios plotis - 69 metrai, o ilgis - 113 metrų, o į ją įkliuvę paukščiai sulėkdavo ir susispiesdavo į saugią erdvią kamerą ir nepražūdavo net per smarkią liūtį, tebeguli sandėlyje ir dėl statybų šiemet nebekeliama.

„O juk buvo dienų, kai per rudeninę migraciją mes per dieną sužieduodavome rekordinius kiekius - po 4-6 tūkstančius paukščių“, - sako V.Jusys. Tik paslapties, kodėl šiemet, kai darbo sąlygos yra sunkesnės, jau sužieduota daugiau kaip 34 tūkst. paukščių, o pernai tuo pat metu buvo trečdaliu mažiau, sako nėra.

Į vortinklines įkliūva daugiau paukščių, nes jos jų kelyje - vos įžiūrimos. O ant lynų ištemptos aukštos šešios gaudyklės su kameromis - gerai matomos, tad  didžioji dalis paukščių jas aplenkia.

Grąžos teks laukti bent metus

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas Ventės rage 85 metus laukė  rekonstrukcijos, bet jos mastai šiemet nustebino daugelį šį kyšulį lankančių žmonių. Kraštovaizdį keičia visą teritoriją išraizgęs plačių betono takų tinklas ir iškilęs vienas naujas dviaukštis bei rekonstruojami du seni pastatai. Atrodo, lyg būtų viešbučių ar poilsio bazės kompleksas.

Vėtros dar nešioja po teritoriją šiltinimo medžiagų paketus, po ekskavatorių kaušais ne kartą trūko elektros tiekimo linijos, įmirkusioje pakrantėje klimpsta statybininkų sunkvežimiai, o molas, nuolatinė pramogautojų pasivaikščiojimo vieta - likęs toks pats nuo laiko aptrupėjęs, kaip buvo.

„Ir vandentiekis nebus rekontruojamas, ir molas, nes projekte to nėra numatyta“, - sako V.Jusys.
Kol milijoninės investicijos, europinė parama, duos grąžą - padidins turistų srautus į patrauklų, modernų, patogų poilsiautojų aptarnavimui bei ornitologų, gamtos tyrinėtojų darbui Ventės ragą - teks bent gerus metus palaukti.

O dabar V.Jusys rodo paprastutę iš medžio lentų sukaltą būdelę, kurią stoties vyrai susimeistravo užuovėjai nuo vėtrų ir lietaus. Kad žvarbstančiose nuo šalto vėjo rankose įsineštų dėžutę su paukšteliais, išpainiotais iš voratinklinių tinklų nendrynuose.

Joje apžieduoja bei surašo į žurnalą duomenis. Ir skuba patekinom kitur - voratinklinės siūbuoja ir tarp obelų, ir arti šeivamedžių... Kaip užburtas ratas - vienus ištuština, kiti - vėl pilni spurdesio ir cieksėjimo. Kiek reikia tokiam mažam nykštukui, kad sparnelius besiblaškydamas užsiveržtų. O jam į žiemavietę laukia  tikrai ilgas kelias.