"Negalvojame, kad mūsų globotiniai yra išskirtiniai, vargšai, nelaimėliai. Jų tik kitas gyvenimo būdas. Galime tik padėti jiems suprasti, kad yra galimybė gyventi gražiau", - sakė Priekulės seniūnijos socialinės darbuotojos darbui su rizikos šeimomis Reda Kučinskienė ir Rasa
Kovšova.
"Priekulė yra unikali autentiška Mažosios Lietuvos architektūra. Visi, kas atvažiuoja, sako, kad tai - labai savotiškas miestelis. Tik nepakanka mažo kultūros centro ir mokyklos salių norintiems sportuoti", - sakė R. Kučinskienė.
Reda ir Rasa džiaugiasi neseniai miestelyje atsidariusia cukraine, jaukia pasižmonėjimams vieta. Šią žiemą moterys ne tik savo vaikus vėžina rogutėmis, bet ir morkomis vaišina nebaikščias stirnas. Kurapkos ateina prie pat namų, sode už seniūnijos uogas lesa paukščių būrys ir šokinėja riebios voverės.
Norvegų patirtis
Žymus rašytojas rašė, kad moteriai už santuoką, meilę vyrui ir visą dangaus kariauną svarbiau yra prigimties instinktas gimdyti, būti motina.
"Mūsų seniūnija su norvegais dalyvauja bendrame projekte, susijusiame su tėvystės gebėjimų ugdymu atskirties grupėse. Psichologai mums įrodė, kad tas jausmas moteryse būna užblokuotas nuo vaikystės, nes tiesiog nebuvo išugdytas. Teko lankytis Norvegijoje, jų tos pačios problemos, kaip ir mūsų. Tą tėvystės jausmą užslopina įvairūs žalingi įpročiai", - sakė ji.
Anot R. Kučinskienės, nors socialiniai darbuotojai atsirado jau seniai, pas mus tik prieš trejus metus atsirado dirbantys su rizikos šeimomis. O Norvegijoje jie yra jau keturiasdešimt metų, tad ir rezultatai matomi.
"Ten su šeimomis vienoje komandoje dirba psichologai, psichiatrai, nevyriausybinės ir religinės organizacijos, medikai", - paaiškino moterys.
Jos mano, kad jeigu šeima turi problemų, tai pirmiausia - psichologinių, stokoja socialinių įgūdžių, motyvacijos ir atsakomybės, iš kurių vystosi kitos problemos. Pas mus dar prisideda skurdas.
Meilę demonstruoja gimdydamos
Reda sakė, kad yra moterų, kurios savo meilę vyrams įrodo gimdydamos jiems vaikus.
Socialinėms darbuotojoms teko drauge su vaikų teisių apsaugos darbuotojomis paimti vaikus iš 24 metų mamos, auginančios keturis vaikučius nuo skirtingų vyrų. Vyriausiajam iš namuose be maisto uždarytų vaikų buvo penkeri metai.
"Turime ir gražių pavyzdžių. Motinos, gyvenančios soduose, keturi vaikučiai buvo laikinai paimti globon, bet su ja daug dirbome, ji suvokė tą tuštumą ir susitvarkė. Jau pusmetį ji labai rūpinasi vaikais. Turbūt jai reikėjo tokio sukrėtimo, suprasti, kad gali prarasti brangiausia", - sakė pokalbininkė.
Daugumoje jos kuruojamų šeimų nėra vyrų, arba - tik epizodiniai. Moterys bijo ir slepia, kad jas muša, nors paprastai smurtininkai yra bailūs.
"Viena gera moteris, kai ją primušdavo, iš nevilties ieškodavo užuovėjos landynėse, o grįžusi vėl rinkdavo mėlynes. Išsiaiškinome, ir vyras dabar du mėnesius prieš ją nekelia rankos. Mes jam pasiūlėme muštis su sau lygiais. Turime Priekulėje moterų krizių centrą, iš jo vieną moterį paėmė Kauno kunigas, priglaudžiantis aukas, nes jai su vaikais reikėjo kuo toliau bėgti nuo žiauraus ir psichiškai nestabilaus vyro", - pasakojo pokalbininkė.
Atrado atsakymus
"Ieškant išeities, ją galima rasti", - sakė socialinės darbuotojos, neslepiančios, kad joms pačioms kyla nuolatinis pavojus, nes nėra nei apsaugotos, nei apdraustos, nors dažnai rizikuoja savo gyvybe.
Rizikos zona yra sodai, kur iš Klaipėdos su mažais vaikais atsikėlė asocialūs žmonės, vartojantys psichotropines medžiagas. Dėl jų moterys labiausiai išgyvena, nes niekada nežino, kas jiems šaus į galvą. Tačiau pažįstamos šeimos, su kuriomis bendraujama daug metų, yra tarsi bendruomenės dalis. Klausia patarimų, rašo žinutes, kai reikia pagalbos.
"Yra šeima, kurios tėtis buvo teistas už žmogžudystę. Atlikus dalį bausmės jį paleido. Žmona valkatauja. Mes padėjome jam išsiskirti, nes iki tol jis negavo jokių pašalpų, o iš tikrųjų labai myli savo vaikus ir pasirodė padoresnis už mamą. Praėjo ketveri metai - per tą laiką pasikeitė ne viena sugyventinė. Vyras vis išvarydavo jas, nes buvo per daug reiklios jo vaikams. Sako, kad tebemyli savo žmoną. Jis ūmus, tačiau turi labai gilų tėvystės jausmą, tad savo vaikams yra gal net per daug atlaidus. Dabar penkiolikmetė dukra laukiasi vaikučio. Mes visi jaudinamės, bet nedramatizuojame", - pasakojo moteris.
Viena jos draugė, ilgą laiką bėduliams padėdavusi ir puldavusi isterijon, jeigu jie išpustydavo jos paskutinius pinigus, o vaikai likdavo alkani, buvo išvykusi Indijon. Kai grįžo, nuramino: "Kiekvienam yra sava karma, ir mes negalime atimti iš tų šeimų noro taip gyventi."
"Ir aš supratau, kad jeigu staiga šias šeimas perkelsi į labai sterilią aplinką, jos taip blogai pasijus, kaip tas, kuris iš rūmų pateko į lūšną. Dabar matau, kad kai kurios šeimos suprato turinčios tas pačias gyvenimo galimybes, kaip mes", - sako R. Kučinskienė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą