Šiandien Žemaitija atsitiesia - bankrutavusių gamyklų patalpose kuriasi naujos bendrovės, visuose apskrities rajonuose mažėja nedarbas. Spalio 1-osios duomenimis, Telšių apskrityje nedarbo lygis buvo didžiausias Mažeikių mieste ir rajone - 15,2 proc. Telšių mieste ir rajone nedarbo lygis siekė 10,3 proc., Plungės mieste ir rajone - 9,1 proc., Rietavo savivaldybėje - 9,4 proc.
Pramonės gigantai neišsilaikė
Dažnas telšiškis su ašaromis akyse prisimena Telšių trikotažo fabriko „Mastis“ žlugimą. 1990-uosius fabrikas pasitiko pasiekęs savo klestėjimo viršūnę. Jame tuo metu dirbo apie 4 tūkst. žmonių, tačiau jau po kelerių metų „Masčio“ nebeliko.
Fabriko nuo bankroto neišgelbėjo nei dažna vadovų kaita, nei kontrolinį fabriko akcijų paketą įsigijęs ir tvarką čia įvesti žadėjęs buvęs šio fabriko krovikas ir visą Žemaitiją prieš keliolika metų šiurpinusios „šilinių“ nusikalstamos gaujos lyderis Vincas Šilys.
Bankrutavo ir Telšių skaičiavimo mašinų gamykla, kurioje dirbo apie 2 tūkst. žmonių, ir statybos bendrovės „Telšių RSO“, „Telša“, kitos įmonės. Sunkumus įveikusiose statybų bendrovėse, mažėjant darbo mastui, sumažėjo darbuotojų. Tačiau, pasak Telšių rajono mero Vytauto Kleivos, Žemaitijos sostinė statybininkų miestu išliko: čia veikia tokios stiprios statybos įmonės kaip „Vėtrūna“, „Dovirma“, „Telšių meistras“, „Techsis“, „Ežerūna“.
Neginčijama lyderė tarp Telšių rajono darbdavių - bendrovė „Žemaitijos pienas“, kurioje dirba apie 1000 darbuotojų.
Tikisi susigrąžinti jaunus žmones
Didelį impulsą Telšių miesto pramonės augimui, anot V.Kleivos, turėtų suteikti Telšių pramoniniame mikrorajone statoma bioetanolio gamykla. Pasak mero, į ją jau investuota apie 50 mln. litų, sumontuoti įrenginiai. „Šiai gamyklai pradėjus veikti visi rajono ūkininkai turės galimybę čia realizuoti grūdus, - teigė rajono meras. - O svarbiausia - kompiuterizuotoje gamykloje bus sukurta apie 80 darbo vietų aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Svarbu, kad į Telšius grįžtų jauni žmonės, neišvažiuotų likę.
Turime keturias aukštąsias mokyklas, didelį gabių žmonių potencialą ir tai nuteikia optimistiškai“. Telšių valdžia pasirengusi išskėstomis rankomis sutikti investuotojus, jiems siūlo kurtis 12 ha teritorijoje, plytinčioje pačioje Žemaitijos sostinėje. „Ši teritorija patraukli tuo, kad šalia jos yra nutiestas geležinkelis, įrengta infrastruktūra, - sakė „Respublikai“ V.Kleiva. - Visiems sakau: prašau, ateikite, pasižiūrėkite, mes be jokių biurokratinių trukdžių padarysime viską, kad tik ta žemė galėtų pritraukti investicijų į Telšių miestą“.
Romoje ir Vilniuje - kaip Telšiuose
„Dideles lėšas skiriame miestui gražinti, tvarkome Masčio ežero pakrantes, rekonstruojame stadioną, įrengėme 900 sėdimųjų vietų amfiteatrą, miesto gatvių apšvietimą su išskirtinio dizaino elektros stulpais, atitinkančiais senamiesčiui keliamus reikalavimus, - atkreipė dėmesį į gražėjantį Žemaitijos sostinės veidą V.Kleiva. - Aš visiems sakau, kad ne Telšiuose apšvietimo stulpai tokie kaip Vilniuje, bet Vilniaus stulpai kaip Telšių. Ir dar sakau, kad ne Telšiai kaip Roma stūkso ant septynių kalvų, bet Roma kaip Telšiai įsikūrusi ant septynių kalvų“.
Tačiau rajono vadovą džiugina ne viskas. Kartais susitikimuose su gyventojais merui tenka išgirsti sakant: neapsimoka dirbti. „Žmonės guodžiasi uždirbantys po 1000 litų, kai ir nieko nedirbdami galėtų gauti 800 litų pašalpą, - valstybės socialinės politikos spragą įvardijo V.Kleiva. - Kiti randa būdų gauti pašalpą ir nelegaliai dirbti. Tokie užsiregistruoti į darbo biržą atvyksta prabangiomis mašinomis, net maisto paketų atvažiuoja pasiimti taksi automobiliais. Visa tai be galo skaudina žmones, kurie į gyvenimą stengiasi kabintis sąžiningai“. Šiuo metu Telšių rajono savivaldybėje socialinę pašalpą gauna 4599 piliečiai. Meras pripažino, kad ne visi telšiškiai šios pašalpos nusipelnė. Problemą tikimasi išspręsti savivaldybei perėmus iš ministerijos pašalpų skyrimo funkciją.
Oruviečiai algų reikalavo badaudami
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies pramonę ėmusi krėsti bankrotų karštinė neaplenkė ir Mažeikių. 2001-ųjų sausio 30-ąją bankroto byla buvo iškelta Mažeikiuose veikusiai gamyklai „Oruva“.
„Oruva“ - buvusi vienintelė Baltijos šalyse kompresorių šaldytuvams gamykla. 1989-aisiais joje dirbo apie 3,5 tūkst. žmonių. Vėliau, stringant produkcijos realizacijai, susigriebta mažinti etatų skaičių, ėmė vėluoti atlyginimai.
Ir viena, ir kita šalies vyriausybės skyrė lėšų gamyklai atgaivinti, tačiau ji taip ir neatsigavo. Kai kurie „Oruvos“ darbuotojai iš darbo buvo priversti išeiti išvis negavę kompensacijų.
2000-ųjų vasarą, reikalaudami išmokėti kelerius metus nebemokamus atlyginimus, „Oruvos“ darbuotojai griebėsi bado akcijos.
Įmonės dirbantieji teigė, kad „Oruva“ jiems skolinga maždaug 10 mln. litų. Į savo problemas badautojai bandė atkreipti ir Seimo bei Vyriausybės dėmesį.
Milijonų paieškos baigėsi šnipštu
„Oruvos“ patalpos buvo išparduotos dalimis. Bankroto procedūros kėlė įtarimų ne tik buvusiems įmonės darbuotojams, bet ir teisėsaugos pareigūnams.
2006-ųjų lapkritį Mažeikių rajono teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad bankrutuojančią įmonę administruojanti bendrovė galimai iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
Buvo įtarta, kad parduodant bankrutuojančios įmonės turtą ir atliekant užskaitymus ji negavo daugiau nei 16,5 milijono litų.
Tąsyk svarstyta, kad didžiulių turtinių nuostolių galimai patyrė bankrutuojanti įmonė, jos kreditoriai ir valstybė, tačiau milijonų paieškos baigėsi šnipštu.
Pernai vasario 15-ąją Šiaulių apygardos prokuratūroje priimtas procesinis sprendimas šį ikiteisminį tyrimą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties. Motyvas - šiai nusikalstamai veikai įrodyti būtina nustatyti, kad tokie veiksmai buvo padaryti tyčia. O tyčinių veiksmų nenustatyta.
Persikvalifikuoti pavyko ne visiems
Tais pačiais 2001-aisiais, kaip ir „Oruva“, Mažeikiuose bankrutavo Elektrotechnikos gamykla, be darbo liko joje dirbę 1,5 tūkst. žmonių. Žlugo linų, baldų, avalynės fabrikai, didelės statybų įmonės.
Šių pramonės įmonių griūtis buvo didžiulis impulsas nedarbui Mažeikių rajone didėti. Darbo neteko daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Persikvalifikuoti ar pakeisti gyvenamąją vietą šiems žmonėms buvo sudėtinga, todėl jie tapo ilgalaikiais bedarbiais. Mažeikių rajonas netgi buvo atsidūręs probleminių rajonų sąraše, nes nedarbas čia buvo didesnis nei 20 proc.
Šiandien socialinę pašalpą Mažeikių rajone gauna 6793 asmenys. Didžiausiu darbdaviu ir toliau išlieka naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“, kurioje dirba 1696 darbuotojai (2007-aisiais dirbo 3416). Darbą turi 20 511 rajono gyventojų.
Viltį sumažinti nedarbą Mažeikių rajono valdininkai sieja su spartėjančiu ES lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimu ir statybininkų poreikio augimu. Iš užimtumo fondo tikimasi realizuoti 9 projektus, pagal juos bus įdarbinta pusšimtis bedarbių.
Daugiausiai darbo - Vičiūnų grupės fabrikuose
Plungiškius skaudžiausiai palietė liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ privatizavimas, „Litodos“ ir „Linų audinių“ bankrotai, statybų bendrovės „Alfva“ žlugimas. Prieš kelerius metus čia įtartinai užsidarė ir žmonėms liko skolinga metalo konstrukcijas gaminusi čekų bendrovė „OKZ holding“.
Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Daina Martišienė „Respublikai“ sakė, kad šiuo metu buvusiose „Linų audinių“ patalpose kuriasi baldų gamyba užsiimanti bendrovė „Mažeikių lyra“. Planuojama priimti apie 150 darbuotojų.
Didžiausias Plungės rajono darbdavys - Vičiūnų grupės fabrikai. Darbuotojų skaičius juose siekia apie 1,5 tūkst.
Socialines pašalpas Plungės rajone šiuo metu gauna 1418 šeimų, t.y. 3089 šeimų nariai (pašalpų gavėjai). Socialinės paramos skyriaus duomenimis, vien šių metų rugpjūtį jiems išmokėta daugiau nei 570 tūkst. litų. Per metus socialinėms pašalpoms išmokėti Plungės rajone reikia daugiau nei 7 mln. litų.
Rietavas grįžta į laikotarpį prieš krizę
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis „Respublikai“ sakė, kad šios savivaldybės gyventojams bene skaudžiausias buvo baldų fabriko bankrotas 2002-aisiais. Žlugus fabrikui gatvėje atsidūrė apie 400 žmonių.
„Liko apie 7 ha plotas, infrastruktūra ir pastatai šiuo metu vegetuoja, - pasakojo meras. - Po baldų fabriko bankroto stambios pramoninės baldų gamybos Rietave neliko. Prieš kelerius metus Rietave atidarytas nedidelis baldų fabrikas, jame dirba apie 30 žmonių, tačiau buvusiam fabrikui jis neprilygsta nei darbuotojų skaičiumi, nei pajėgumu“.
Didžiausias darbdavys Rietavo savivaldybėje šiuo metu yra „Plungės lagūna“, užsiimanti valymo įrenginių, kelių, tranšėjų tiesimu, vandentvarkos projektų įgyvendinimu, statybos darbais. Joje dirba apie 200 žmonių.
„Esame pasistūmėję į priekį vykdydami pastatų renovaciją, o už gerą ES lėšų panaudojimą pernai buvome apdovanoti „Auksine krivūle“, - nūdienos laimėjimais džiaugėsi meras. - Sulaukiame užsienio investuotojų delegacijų. Pastebiu požymių, kad verslas po truputį atsigauna. Atsiranda šviesa tunelio gale, reiškianti, kad grįžtame į iki krizės buvusį laikotarpį“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą