Žiobrinių Neringoje lietus nesugadino

Žiobrinių Neringoje lietus nesugadino

Šeštadienį per pietus Nidos uoste atidaryta unikali žiobrių kepimo senoviniu būdu šventė. Ant laužo ketinama iškepti 180 kg žiobrių, pagautų Kuršių mariose.

Žiobrinėms skirti renginiai Neringoje prasidėjo penktadienį ir tęsis dar ir sekmadienį. Beje, žiobrius kepti bus galima tik šeštadienį.  

Šventę pradėjo klaipėdiečių projektas „Tabalai“. Plojimų sulaukė „vandens“ muzika. Senas žvejų dainas dainavo ansamblis „Giedružė“.

Į šventę susirinkusius pasveikino Neringos vicemeras Dovydas Mikelis.  Pasak jo, Žiobrinės -tai ne tik naujo žvejybos sezono pradžia, bet ir kvietimas svečiams atvykti į Neringą. Jis turėjo pirmas nešti ant vytelės amautą žiobrį ir parodyti kaip jį reikia kepti ant laužo, tačiau pirmas nebuvo. Ši šventė atgaivinta ir švenčiama jau ketvirtus metus, tad ištikimi jos dalyviai jau kepė lauže žuveles. Beje, iš kur į Nidą atkeliavo Žiobrinės, niekas nežinoma, tik sakoma, kad iš kito kranto.

Vienas žiobris kainavo 2 eurus. Beje, žuvienės iš įvairių žuvų dubenėlis taip pat kainavo 2 eurus.

Į žiobrines atvažiavo ir kauniečiai, ir vilniečiai su šeimomis. Kaunietis Ramūnas su šeima specialiai į šią šventę atvyko. Su žmona skanavo ką tik iškeptą žiobrį ir gyrė, kad skanus. Kiti šeimos nariai dar lakė ant laužo kepančių žuvelių.  Ponia  Irena sakavo žuvienę ir aikčiojo, kokia ji skani. Ji su šeima iš Vilniaus atvyksta į Žiobrines kasmet. Kretingiškis Ramūnas baiminosi, kad lietus nesutrukdytų šeimai išsikepti žiobrį.

Prie laužo seiles varvino ir šunys. Beje, jų šventėje irgi buvo nemažai.

Į Nidos dangų pakilo aitvaras, kuriame kauniečio dailininko nutapytas dievas Perkūnas.  Sakoma, jog jis buvo pakilęs ir į Indijos dangų. Lietuvos aitvarų judėjimo komanda, atvykusi iš Kauno, vaikus ir suaugusiuosius mokė  pasidaryti aitvarą, parašyti savo svajonę, prikabinti ir su aitvaru pakelti į dangų.

Kalvystės paslapčių nemokamai jaunimą mokė pats Kalvystės muziejaus Klaipėdoje  vadovas Dionyzas Varkalis.  Buvo galima nemokamai pasigaminti kokį nors baltų papuošalą. Geriausias kalvystės darbas bus apdovanotas metaliniu smuiko raktu.

Buvo galima išmėginti karštų akmenų terapiją, vyko įvairios varžybos ir daug visokių kitokių įdomių dalykų.

Iš pradžių daug žmonių nebuvo. Nes lyg ir saulė švietė, bet lietus vis įkyriai lašnojo. Bet po truputį rinkosi. Buvo laukiama, kol iš viešbučių išlįs svečiai. Nidoje jau yra ir poilsiautojų. Pavyzdžiui, viešbutis „Jūratė“ jau pilnut pilnutėlis. Yra jame apsistojusių ir vokiečių, ir olandų.

O kokia šventė be mugės. Prekiaujama buvo tradiciniais dalykais. Beje, pyrago „Šimtalapis“ 1 kg kainavo 10 eurų. Bet dar šventei neprasidėjus ponia Vanda iš Gargždų džiaugėsi, kad jau viena ponia kilogramą nusipirko, o paskui atėjo dar kartą ir vėl 800 g nusipirko.

Šventėje buvo galima nusipirkti ir natūralios kavos. Saulėgrąžų branduolių 130 g kavos kainavo 3 eurus, morkų kavos 70 g – 3,5 euro, beje, vienam pakeliui kavos sunaudojami 2 kg morkų. Buvo galima nusipirkti ir turkiškos chalvos.

Prie įvažiavimo į Nidą  stovi policijos patruliai. Važiuojant iš šventės buvo sustabdytas ir „Vakarų ekspreso“ automobilis ir jį vairuojančiam fotoreporteriui teko išbandyti alkotesterį.

Beje, apie 13 val. iš Klaipėdos pusės į Nidą skubančiųjų buvo nemažai. Belieka tikėtis, kad žiobrių nepritrūks.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder