„Gal tokią šventę reikėjo švęsti rudenį, kai šių žuvų būna daug ir jos riebesnės, o pavasarį gal reikėtų organizuoti ešerių šventę, nes dabar Kuršių mariose labai gerai kimba ešeriai. Bet jeigu Žiobrinės žmonėms taip patinka, galima jas bus pakartoti ir rudenį“, - juokavo meras.
Pagrindinis šventės akcentas – lauže kepti žiobriai. Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis pirmasis į laužą įsmeigė ant vytelių pamautas žuvis. Jo pavyzdžiu pasekė Neringos gyventojai ir svečiai. Kiekvienas panorėjęs galėjo ne tik užmauti žuvį ant specialiai nudailintos vytelės, bet ir prižiūrėti jos kepimo procesą.
Lauže kepamos bulvės, verdama žuvienė, galima paragauti marinuotų žiobrių ir kitų skanėstų, taip kad, mero teigimu, nė vienas neliko nepamaitintas. Patiekalais iš Neringos žvejų Baltijos jūroje bei Kuršių mariose pagautų žuvų vaišino ir Nidos meno kolonija, Pervalkos bendruomenė, kurorto maitinimo įstaigos.
„Dievinam tokias šventes“, - vaikštinėdami pievoje greta Nidos uosto po daugelio metų atgimusiomis Žiobrinėmis žavėjosi Neringos kurorto svečiai. Geras oras, folkloro ansamblių kuriama ypatinga nuotaika bei galimybė patiems išsikepti senoviniu būdu paruoštus žiobrius skatino linksmybes Žiobrinėse iškeisti į deginimąsi pajūrio užkopėje.
Folkloro ansamblio „Giedružė“ vadovė Audronė Buržinskienė pasakojo, kad Žiorbines švęsdavo visos pamario krašto gyvenvietės. Jos būdavo švenčiamos šių žuvų neršto metu – pavasarį ir rudenį. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja Eglė Baltranaitė pridūrė, kad kol druska paskanintos ir svogūnais įdarytos žuvys kepdavo, greta laužo netrūkdavo dainų, šokių bei diskusijų apie žūklės sezoną.
Žiobrinėse užteko pramogų ir vaikams. Jei spalvino žuveles, lipdė jas iš molio ir savo kūriniais puošė šventės teritoriją. Neringos moterys demonstravo tinklų mezgimą. Rankų taiklumą, akies žvitrumą bei minties greitumą buvo galima pasitikrinti įvairių rungčių ir atrakcijų metu.
Šventėje koncertavo folkloro ansamblis „Giedružė“, kurorto kapelos „Joldija“ bei „Kuršininkai“, folkloro ansamblis „Aušrinė“ bei svečiai iš Kretingos – kapela „Lakštingelė“. Vakarop šokiai ir dainos tęsis „Žiobrinių“ gegužinėje, kurios metu koncertuos svečiai iš Klaipėdos – liaudiškos muzikos kapela „Prūsai, ilgi ūsai“.
Nepaisant to, kad dar teberemontuojamas kelias į Nidą, svečių prigūžėjo užtektinai. Visi viešbučiai pilni, laisvų vietų nėra. „Šventė nuostabi. Pas mus kaip vidurvasarį, žmonės vaikšto, laužas dega, svečiai vaišinasi, pilnos marios laivelių, muzika groja, prekybininkams prekyba vysta, net eilutės susidaro, žmonės uždirbs pinigų, jiems gerai, tai ir merui smagu. Švęsime iki pat vakaro. Mums ko gero į naudą išėjo tai, kad Palanga sekmadienį liks be elektros. Manau, kad kaimynai labai stipriai padėjo, kad turime tiek daug svečių ir visi patenkinti“, - juokavo meras.
Anot D. Jasaičio, pasirodo, atvykusiems svečiams labai įdomu sužinoti, kaip žmonės gyveno šiame krašte, kokios buvo tradicijos, kaip tuos žiobrius kepdavo kuršiai. „Gal sakau, reikia pradėti varnas ar kormoranus rūkyti. Reikėtų atsigręžti į senąsias rajonų gyventojų tradicijas, jas puoselėti. Būtina ką nors sugalvoti, kada nebūtume tokie priklausomi nuo oro. Šiandien oras puikus, tad šventė labai smagi“, - kalbėjo meras.
Neringiškiai šiemet tikisi gero sezono. Jau šis savaitgalis parodė, kad poilsiautojų turėtų netrūkti. Nemažas jų būrys ir iš Lietuvos, ir iš Kaliningrado srities patraukė į Neringos kurortą nepaisydamas tų nepatogumų, kuriuos sukelia kelio į Nidą remontas. Birželį, kai bus baigti kelio remonto darbai, kurortas bus visiškai pasiruošęs priimti poilsiautojus.
Meras suskaičiavo, kad šiemet per vasarą Neringoje vyks apie 100 įvairių renginių ir net sunerimo, ar kartais ne per daug. „Gal Neringa vasarą galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine“, - klausė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą