10 neįtikėtinų olimpinių sporto šakų

„Business Insider“ atrinko 10 sporto šakų, kurioms kažkodėl yra pavykę patekti į olimpiadas:

10. Plaukimas su kliūtimis

Varžybos, kurių metu plaukikai turėjo įveikti tris kliūtis 200 metrų ilgio baseine, tik kartą vyko olimpinėse žaidynėse – 1990 metais Paryžiuje. Visų pirma, plaukikai turėjo užlipti stulpu, tuomet prasiskinti kelią pro išrikiuotas valtis, o prieš finišą dar ir pranerti po dar viena valčių eile.

9. Virvės traukimas

Šį žaidimą žaidė ne tik pradinių klasių moksleiviai, bet ir rimti sportininkai – 1900, 1904, 1908, 1912 ir 1920 metais šioje rungtyje buvo galima pelnyti olimpinius medalius. Virvę traukdavo dvi komandos, kiekvienoje iš jų – po aštuonis žaidėjus. Laimėdavo komanda, kuri sugebėdavo patraukti varžovus šešias pėdas į savo pusę (maždaug 180 cm), arba praėjus penkių minučių laiko limitui – ta, kuri oponentus patraukė daugiau. Kontraversiškiausios rungtynės įvyko 1908 metais, kai britai namo parsivežė aukso medalius nepaisant amerikiečių protestų, kad priešininkai avėjo netinkamą avalynę.

8. Tandeminis dviračių sprintas

1906 metais debiutavęs olimpiadoje Tandeminis dviračių sprintas buvo išbrauktas iš žaidynių po 1972-ųjų. Sprinte varžydavosi po du dviratininkus kiekvienoje komandoje, kurie sėdi and dviviečio dviračio. Pirmieji, kirtę finišo liniją po 2 000 metrų laimi.

7. Vėzdo siūbavimas

Šio sporto šakos atstovai olimpiadose varžėsi 1904 – 1932 metais. Dalyviai turėdavo aplink savo kūną siūbuoti du vėzdus, kurie forma priminė didelius boulingo kėglius. Tai kažkiek panašu į šiuolaikinę ritminę gimnastiką.

6. Sportinis ėjimas

1904 metais debiutavęs sportinis ėjimas iki šiol yra viena iš olimpinių sporto šakų, o dažnai vadinama ir pačia keisčiausia. Sportininkai privalo neprarasti sąlyčio su žeme ir nelenkti kojos per kelio sąnarį atremties padėtyje. Šiemet šioje rungtyje varžysis ir lietuvė – ėjikė Neringa Aidietytė. 

5. Sinchronizuotas plaukimas solo

Kažkokiu būdu ši sporto šaka buvo olimpinė 1984, 1988 ir 1992 metais vykusiose žaidynėse. Kai galvojama apie sinchronizuotą plaukimą, paprastai įsivaizduojama grupė plaukikų, koordinuotai atliekantys judesius. Atrodo, kad teisėjams turėtų būti pakankamai sudėtinga įvertinti, ar solo rungtyje besivaržantys sportininkai koordinuoja judesius su neegzistuojančiais komandos draugais... Anot taisyklių, sinchronizuoto solo plaukimo dalyviai vertinami, kaip gerai jie šoko/plaukė pagal savo pasirinktą muziką.

4. Pistoletų dvikova

1906 ir 1912 metais olimpiadoje vyko pistoletų dvikovos rungtys. Tačiau neišsigąsite – varžovams nereikėjo šaudyti vienam į kitą. Jie taikėsi į manekenus, ant kurių krūtinių buvo nupiešti taikiniai. Šaudymas išliko olimpine sporto šaka, tačiau manekenai buvo pakeisti į ne tokius žmogiškus taikinius.

3. Lipimas virve

Lipimas virve olimpiadoje debiutavo 1896 metais. Sportininkai turėjo užkopti 14 metrų ilgio virve, o vertinami jie buvo pagal laiką ir stilių. Vėliau olimpiadose varžovai rungėsi tik dėl laiko – į stilių nebuvo atsižvelgiama. Paskutinį kartą olimpinį medalį šioje rungtyje buvo galima pelnyti 1932 metais.

2. Nėrimas į tolį

Nėrimo į tolį dalyviai tik kartą pasirodė olimpiadoje 1904 metais. Rungties esmė – sportininkai turėdavo šoktį į baseiną ir visiškai nejudėti vieną minutę. Bet kaip irtis buvo draudžiama. Tas, kuris nugrimzdavo toliau, laimėdavo. Ar tik tai nebus pati nuobodžiausia olimpinė sporto šaka?

1. Gyvų balandžių šaudymas

Vargu, ar reikia aiškinti šios rungties esmę – reikėjo nušauti kuo daugiau gyvų balandžių. Pirmą ir vienintelį kartą olimpiadoje dėl medalių šioje rungtyje kovota 1900 metais. Tąkart buvo nušauta iš viso 300 paukščių. Šios Paryžiuje vykusios žaidynės istorijoje įrašytos kaip vienintelės, kurių metu buvo žudomi gyvūnai dėl sporto.