Antikonstitucinės dvasios

          Drįstu teigti, kad teisine valstybe mes dar negalime vadintis. Svarbiausia, kad teisinės valstybės pamatus dažnai griauna patys teismai savo kai kuriais sprendimais, visiškai ignoruodami tiek Konstituciją, tiek įstatymus.

           Žuvis genda nuo galvos.

           Mūsų valstybės Konstitucijos 102 str. nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - Konstitucijai arba įstatymams. 104 str. nurodyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija.

           Konstitucinio teismo teisėjo priesaikoje dar kartą akcentuojama: „prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Konstitucijai...“

           Galiu atsakingai pareikšti, kad jau seniai mūsų Konstitucinis teismas viešai demonstruoja nepagarbą Konstitucijai, savo valstybei ir Tautai. Atrodo, kad jis pasijuto esančiu aukščiau valstybės, aukščiau visuomenės, užmiršdamas, kad pagal Konstituciją ji tėra tik viena iš teisminių institucijų, kad Aukščiausioji suvereni galia priklauso tik tautai. Faktiškai Konstitucinis teismas jau seniai pasisavino Tautos išimtinę teisę ir pats kuria naują Konstituciją. Manyčiau, kad toks Konstitucinis teismas mūsų valstybei visai nereikalingas, kad jis ją tik kompromituoja.

            Manau, kad didelė klaida buvo padaryta 2002 metais Konstitucinio teismo pirmininku paskiriant Egidijų Kūrį. Jam vadovaujant, kai kurie Konstitucinio teismo nutarimai tapo teisinio nihilizmo etalonais, kai priimant sprendimus buvo vadovaujamasi ne Konstitucija, bet kažkokia jos „dvasia“. Deja, E. Kūrio dvasios pasirodo tebėra nemirtingos Konstituciniame teisme ir šiandien.

2012 rugsėjo 5 d. Konstitucinis teismas paskelbė savo Nutarimą dėl apkaltos tvarka pašalinto Prezidento Rolando Pakso dalyvavimo 2012 m. Seimo rinkimuose.

Konstitucinis teismas konstatavo, kad Seimo priimtas Įstatymas, kuriuo Rolandui Paksui leidžiama dalyvauti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai.

Priimdamas tokį Nutarimą, Konstitucinis teismas iš esmės vadovavosi 2004 m. E. Kūrio vadovaujamo Konstitucinio teismo nutarimu, kuriuo buvo konstatuota, kad asmenys ,sulaužę priesaiką, niekada negali eiti pareigų, susijusių su priesaikos davimu, nes tai prieštarautų Konstitucijai, o tiksliau- jos dvasiai.

Konstitucinis teismas savo nutarime aptarė ir EŽTT sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad draudimas, asmenims sulaužusiems priesaiką kada nors, ateityje dalyvauti rinkimuose prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai. Mūsų Konstitucinis teismas konstatavo, kad šiam prieštaravimui pašalinti, reikia keisti mūsų valstybės Konstituciją.

Konstitucinis teismas pats pažeidė Konstituciją ir ta prasme, kad faktiškai uždraudė patiems rinkėjams, realizuojant konstitucines garantijas, laisvai išreikti savo rinkimines teises bei pasirinkimo laisvę.

Aš nežinau, ar buvo įmanoma dar didesnę nesąmonę, visišką teisinį nihilizmą, Konstitucijos negerbimą viešai pademonstruoti?!..

Žmogui, kuris niekada nėra skaitęs mūsų šalies Pagrindinio įstatymo-Konstitucijos, tikrai atrodo, kad Konstitucinis teismas tiek dabar, tiek ir 2004 metais priėmė visiškai teisingus ir logiškus sprendimus, kad jis, priimdamas tokius sprendimus, tikrai vadovavosi Konstitucijos nuostatomis, kuriose tikrai toks draudimas dalyvauti rinkimuose yra nustatytas.

Mūsų valstybės piliečių Referendume priimtoje Konstitucijoje visiškai nėra jokio draudimo, asmenims kada nors sulaužiusiems priesaiką, ateityje dalyvauti Prezidento ar Seimo rinkimuose.

Konstitucijos 7 str. nurodyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris priešingas Konstitucijai.

Tai reiškia, kad turėtų negalioti ir šis, bei kiti Konstitucinio teismo nutarimai, kurie priimti pažeidžiant Konstituciją, vadovaujantis visiškai išgalvotomis nuostatomis, kurių faktiškai Konstitucijoje visiškai nėra.

Kad nustatyti Konstitucijoje tokius draudimus, reikalinga Referendumu, ar Konstitucijos nustatyta tvarka Seime priimti jos pataisas, bet tai prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Konvencijai.

Panašu į tai, kad Konstitucinis teismas eilinį kartą gynė savo mundurą dėl, vadovaujantis „konstitucinėmis dvasiomis“, prieš tai priimtų savo neteisėtų nutarimų arba vykdė valdžios užsakymą-bet kokiu būdu nepaleisti R. Pakso dalyvauti Seimo rinkimuose. Ar kam nors patinka Rolandas Paksas ar ne, bet prieš Konstituciją yra visi lygūs ir jos pažeidinėti niekam nevalia.

Manau, kad tikrai garbingai pasielgė Konstitucinio teismo teisėjas Gediminas Misonis, priimdamas atskirąją nuomonę, kurioje iš esmės pasisakė, kad Konstituciją ir tarptautinės teisės normas privalu vykdyti ir pačiam Konstituciniam teismui.

 Manyčiau, kad kiti Konstitucinio teismo teisėjai privalėtų nusileisti ant žemės ir dar kartą atidžiai pasiskaityti Konstituciją, kurioje tikrai jokių „dvasių“ nėra, bet joje yra tik  griežtai konstitucinėmis normomis išreikšta Tautos valia, kurią privalu visiems vykdyti, o ne ją klastoti. Pasiskaitę, taip pat suprastų ir tai, kad už Konstitucijos nevykdymą, duotos priesaikos sulaužymą- patys Konstitucinio teismo teisėjai privalo būti apkaltos tvarka pašalinti.

Konstitucinis teismas nuolat pats pažeidinėja Konstituciją, priminėdamas „dvasių“ pagalba įvairius nutarimus.

Tikriausiai visai visuomenei tik juoką kelią 1998 m. Konstitucinio teismo Nutarimas, kuriuo buvo įteisintos „Prezidento rinkimuose dalyvavusios V. Adamkaus šlepetės“. Šio nutarimo net komentuoti neverta - ištisa nesąmonė!..

 Šiuo metu dar nerimsta aistros dėl statybų Kuršių Nerijoje. Kadangi dauguma pastatų buvo pastatyti įstatymų nustatyta tvarka, įforminus visus projektavimo dokumentus bei gavus statybų leidimus, bet vėliau išaiškėjus, kad šios statybos prieštarauja Kuršių Nerijos Nacionalinio parko Generaliniam planui (schemai), Vyriausybė sprendė, ar vykdant Aukščiausiojo teismo sprendimą, šiuos pastatus nugriauti, ar atrasti kitą išeitį pastatų negriaunant, nes gali tekti valstybei pastatų savininkams atlyginti daugiamilijoninę žalą.

 Visi teismai, tarp jų ir Aukščiausiasis teismas savo sprendimuose rėmėsi 2007-06-27 Konstitucinio teismo Nutarimu, kad Kuršių Nerijos Generalinio plano (schemos) nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijai. Tokį Nutarimą Konstitucinis teismas priėmė nagrinėdamas bylą pagal teismų prašymus išaiškinti, ar šio plano nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijos 7 str.

 Manau, kad visi teismai, Vyriausybė ir piliečiai tapo E. Kūrio vadovaujamo Konstitucinio teismo įkaitais, kuris dar kartą pademonstravo Konstitucijos ne gerbimą, jos ignoravimą ir visišką teisinį nihilizmą.

 Mūsų Konstitucijos  7 str. nurodyta: „Galioja tik paskelbti įstatymai“.

 Kuršių Nerijos Generalinis planas (schema) niekur skelbtas nebuvo. Tai reiškia, kad jis yra negaliojantis.

 Konstitucinis teismas ignoravo ne tik šią konstitucinę nuostatą, bet ir Konstitucinio teismo ankstyvesnius nutarimus, kuriuose taip pat nurodoma, kad negalioja jokie norminiai teisės aktai, jei jie  skelbti nebuvo.

 Konstitucinis teismas motyvavo, kad planas didelės apimties, kad jo paskelbimas būtų daug valstybei kainavęs. Rėmėsi Saugojamų teritorijų tarnybos direktorės R. Baškytės liudijimu teisme, kad su planu, kas norėjo tas Tarnyboje galėjo susipažinti, kad nemokamai net kopijos buvo daromos.

 Visiškai absurdiškai skamba vienas iš Konstitucinio teismo motyvų: „...vien tai, kad ...planavimo schema (generalinis planas) nebuvo visa paskelbta „Valstybės žiniose“ savaime neduoda pagrindo teigti, kad Schema buvo „nepaskelbta“. Tikrai, tik medituojant su dvasiomis galima tokią nesąmonę išmąstyti - aš nematau, bet tai nereiškia, kad aš nematau.

 Visi šie motyvai yra niekiniai, nes Konstitucijos pažeisti niekam nevalia ir negali būti jokių motyvų, kodėl nevykdoma tautos valia išreikšta Konstitucijoje.

  Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad R. Baškytė Konstituciniam teismui MELAVO. Visos statybos Kuršių Nerijoje vyko su jos žinia ir kartais su ja net raštiškai suderinus. Kuršių Nerijos Generalinį Planą R. Baškytė sąmoningai slėpė. Nors ji juo privalėjo pagal Tarnybos Nuostatus aprūpinti visas su juo susijusias aplinkos apsaugos tarnybas, tačiau ji ignoravo daugkartinius prašymus ir jokių kopijų niekam, niekada nedarė. Pagal mano pateiktą medžiagą 2007-10-17 Seimo Aplinkos apsaugos komitetas visa tai patvirtino savo nutarime, konstatuodamas, kad R. Baškytė savo pareigas atliko netinkamai, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, padarė didelę žalą valstybei ir melavo Konstituciniam teismui. Visa medžiagą buvo nuspręsta perduoti Generalinei prokuratūrai.

 Pagal Tarnybos Nuostatus pati R. Baškytė ir buvo atsakinga už visų planų saugojamose teritorijose įgyvendinimo kontrolę. O gal ji suprato, kad Generalinis planas yra niekinis ir todėl juo nesivadovavo savo tarnyboje? Tada aš ją pilnai suprasčiau.

 Tuometinis Generalinis prokuroras A. Valantinas vietoj to, kad principingai sureaguotų, sekančią dieną- 2007-10-18 man pačiam iškėlė baudžiamąją bylą - neva aš vos ne prieš metus laiką išvaistęs savo draugų turtą, nors nėra jokių pareiškimų ir niekam jokia žala nebuvo padaryta. Buvo daroma didžiulė įtaka teismams, kad aš ir tie patys draugai būtume nuteisti. Absurdas. Tik vėliau išaiškėjo, kad R. Baškytė - prezidento V. Adamkaus „numylėtinė“.

 E. Kūrio vadovaujamas Konstitucinis teismas, priimdamas nutarimą, ne tik pats pažeidė Konstituciją, bet visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad jis ėmėsi spręsti ne norminio teisės akto nepaskelbimo atitikimo Konstitucijai klausimą, bet teisės akto projekto atitikimą Konstitucijai.. tai yra jis peržengė savo kompetenciją, nes projektų svarstymas Konstituciniame teisme nėra numatytas. Teismas nekreipė dėmesio, kad svarsto niekinį dokumentą, o tiksliau tik jo projektą.

 1994-10-11 į Vyriausybę Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) kreipėsi tuometinė Statybos ir urbanistikos ministerija, prašydama jį patvirtinti. Nurodo, kad prideda Plano pagrindinius teiginius. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė, žinodama, kad jai planas nėra pateiktas, savo 1994-12-19 Nutarimu patvirtina visą Generalinį planą, jo net nemačiusi akyse.

 Buvo pažeisti tiek tuometinis Vyriausybės įstatymas, tiek Vyriausybės darbo reglamentas, bei juose nurodytas reikalavimas, kad visi projektai turi būti suderinti su Teisingumo ministru. Tokio suderinimo taip pat nėra, nors Reglamente nurodyta, kad nesant tokio suderinimo visi projektai gražinami atgal, jų nesvarsčius.

 Kadangi Kuršių Nerijos Nacionalinio parko schema (generalinis planas) niekada Vyriausybei svarstymui pateiktas nebuvo, tai ir Vyriausybės nutarimas bei pats planas yra niekiniai.

 Ar kas nors gali įsivaizduoti tokią situaciją, kad Seimas svarstytų ir priimtų kokį nors įstatymą, paties įstatymo visai nematęs, o tik keletą jo ištraukų. Po to toks „įstatymas“ būtų niekur nepaskelbtas, bet praėjus keletai metų būtų išreikštos pretenzijos piliečiams ar pareigūnams, kodėl jie jo nevykdė. Konstitucinis teismas pripažintų, kad visa ši nesąmonė Konstitucijai neprieštarauja.

          Manau, tai įmanoma tik bananinėse (papuasų) šalyse.

 Kažkodėl galvoju, kad E. Kūrio „ konstitucinė dvasia“ yra nemirtinga iki šiol, jai „tebesimeldžiama“ kai kuriuose teismuose ir buvusioje darbovietėje - Konstituciniame teisme.

 Visos visuomenės didelio pasipiktinimo susilaukė 2011-09-28 Konstitucinio teismo Nutarimas „ Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos“.

 Konstitucinis teismas nusprendė, kad dabartinė patvirtinta  Šeimos koncepcija, pagal kurią šeima laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras, moteris, taip pat jų vaikai, įvaikiai.  prieštarauja Konstitucijos 38 str.

 Prieš bylos nagrinėjimą Konstituciniame teisme E. Kūrys 2011-06-21 viešai pareiškė: „Šeimos koncepcijos reikėtų atsisakyti kaip antikonstitucinės“.

        Kaip „dvasių tėvas“ tarė, taip Konstitucinis teismas ir padarė!..

 Iš Konstitucinio teismo motyvų vėl matosi, kad jie nieko bendro su Konstitucijos 38 str. šeimos samprata neturi. Nutarimo motyvuose nurodoma, kad nėra ginami kaip šeimos nesusituokusiųjų vyro ir moters santykiai, taip pat jų vaikų ( įvaikių)  bendro gyvenimo santykiai...

 Visuomenė  padarė tiesiogines išvadas, kad Konstitucinis teismas iš esmės savo nutarimu įtvirtino paleistuvystę.

 Mūsų tautoje per amžius buvo saugomos ir puoselėjamos krikščioniškosios vertybės, kur šeimos supratimas buvo grindžiamas santuoka tarp vyro ir moters ir joje gimę ar įvaikinti vaikai. Niekada nebuvo skatinami ar puoselėjami atsitiktiniai santykiai ar gyvenimas nesusituokus. Žinoma tokių nesantuokinių, vienas kitą niekuo neįpareigojančių santykių buvo ir bus, bet tai nereiškia, kad juos įstatymais reikia pripažinti kaip šeimas. Ar tai nereiškia, kad Konstitucinis teismas skatina nesantuokinius ryšius, ar tai nėra amoralu?..

Esu įsitikinęs, kad niekas, nei Briuselis, nei dar kas nors neturi teisės diktuoti savo valią ir kėsintis į mūsų Tautos, visos visuomenės prigimtines nacionalines vertybes.

 Mūsų Valstybės Konstitucijos 38 str., kuriuo remiasi Konstitucinis teismas, nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šiame straipsnyje ištisai kalbama apie sutuoktinių teises ir pareigas, apie santuoką, tėvus ir vaikus. Nežinau, kokios dvasios pakuždėjo teisėjams, kad jie „išfantazavo“, kad Konstitucija gina nesantuokinius ryšius, kad nuo šiol mūsų valstybės pagrindas bus nesantuokiniai ryšiai. E. Kūrys tikrai turėjo pareikšti, kad Konstitucijos 37 str. ištisai „persunktas santuokiniais ryšiais pagrįstos šeimos dvasia“.

 Konstitucinis teismas vėl priėmė antikonstitucinį įstatymą. Ar kas nors sureagavo? Ar kas nors susimąstė, kokios „aukštos moralės“ teisėjai vykdo teisingumą?

 Seimo narys Mantas Adomėnas dar bandė prieštarauti, Konstitucinį teismą išvadindamas „ chunta“. Deja, jis pats vietoje palaikymo iš savo kolegų Seimo narių susilaukė vien kritikos ir vos ne apkaltos: neva kaip jis drįsęs įžeisti „jo prakilnybes“ Konstitucinio teismo teisėjus. Taip, Seimo narys gal  per griežtai pasisakė, bet apkalta reikalinga ne jam, o tokiems Konstitucijos ir valstybės negerbiantiems teisėjams.

 Aš niekaip negaliu suprasti - iš kur toks mūsų rinktos valdžios vergiškas paklusnumas jų pačių paskirtiems Konstitucinio teismo teisėjams, kurie tiesiog tyčiojasi iš valstybės, visuomenės, Konstitucijos ir įstatymų?!..

 Nusigyvenom net iki to, kad Konstitucinio teismo teisėjai, priiminėja sprendimus galimai pažeisdami viešųjų ir privačiųjų ryšių interesus. 2011-gruodžio 22 Konstitucinis teismas priėmė Nutarimą „Dėl mokslo studijų įstatymo“. Priimtas naudingas Vilnius Universitetui sprendimas. Kadangi net keletas Konstitucinio teismo teisėjų dirba dėstytojais V. Nekrošiaus vadovaujamame teisės fakultete (ten pat, kur ir E. Kūrys), tai jie privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

Arba štai - Konstitucinio teismo nutarimai, konstatuojantys kad vien teisėjams (tame tarpe ir sau) negalima mažinti atlyginimų. Tuo metu atlyginimai buvo mažinami visai visuomenei. Faktiškai buvo iš visų žmonių išsityčiota - lyg teisėjai iš  „kitokio molio nulipdyti“ arba turėtų po dvi burnas. Faktiškai jau tada buvo pagrindas ruošti tokiems teisėjams APKALTĄ.

         Tokių pavyzdžių yra ne vienas.

 Kai negerbia Konstitucijos ir įstatymų pats Konstitucinis teismas, tai manau, kad savo pavyzdžiu jis užkrečia ir kitus kai kuriuos teisėjus, tuo labiau, matydami, kad Konstituciją ir įstatymus gali pažeidinėti kiek nori - jokios atsakomybės. Pabandyk išreikšti savo nuomonę, bandyk viešais pareiškimais pasipriešinti visam teisiniam nihilizmui - nedelsiant susilauksi atkirčio iš visokių kūrių, nekrošių, sakalų, adamkų, kondratjevų...: esą „teisėjai nepriklausomi, jūs neturite teisės kištis“. Pradedama tyčiotis net iš šalies vadovės ar parlamentarų išdrįsusių pareikšti savo nuomonę.

 Pasitikėjimas teismais ir prokuratūra artėja prie nulio. Ikiteisminiai tyrimai ir Teismų procesai tęsiasi iki begalybės. Nuolat pažeidinėjamos žmonių teisės ir teisėti interesai, persekiojami nekalti valstybės piliečiai. Prisidengiant teisingumo vykdymu, faktiškai vykdomas NETEISINGUMAS. Kai kurie teisėjai ir prokurorai galimai vykdo nusikalstamo pasaulio užsakymus.

Akivaizdus pavyzdys - neteisingumo vykdymas ir įvykdymas dėl  teisėjo V. Kondratjevo aiškiai neteisėto sprendimo, visiškas teisinis nihilizmas ir nenoras atlikti savo pareigas ištiriant pedofilijos, Kauno tragedijos aplinkybes, akivaizdus neteisėtas Neringos Venckienės ir jos artimųjų persekiojimas baudžiamąja tvarka.

 Kadangi dauguma teisėjų ir prokurorų yra dori ir garbingi, manau, kad jie ir patys supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Gal jau laikas ir jiems pasipriešinti ir viešai pareikšti savo nuomonę?

         Ar mūsų rinktai valdžiai neatrodo, kad pribrendo reikalas daryti esminę teisėsaugos reformą? Mūsų valstybės teisėsaugos sistema yra gremėzdiška. Mažytėje valstybėje tikrai yra per daug teismų ir prokuratūrų. Būtina padaryti tokią reformą, kad šios teisėsaugos institucijos būtų arčiau žmogaus ir tarnautų tik valstybei ir jam. Spręstinas klausimas dėl apygardos teismų ir apygardos prokuratūrų panaikinimo, jų kadrais sustiprinant Aukščiausiąjį, Apeliacinį teismą, Generalinę prokuratūra, miestų, rajonų teismus ir prokuratūras bei didinant kiekvieno teisėjo, prokuroro personalinę atsakomybę...

 Manau, kad toks, koks yra, Konstitucinis teismas valstybei NEREIKALINGAS. Jo funkcijas kuo puikiausiai sugebėtų atlikti šalies Aukščiausiasis teismas, kaip yra daugelyje valstybių.

Tokiai reformai referendumas nereikalingas. Tokios konstitucinės pataisos, gali būti priimtos Konstitucijos nustatyta tvarka Seime.

Kadangi mūsų Seimas dažnai demonstruoja savo neveiksnumą ir abejingumą, manyčiau, kad  seniai jau reikėjo išspręsti Seimo narių sumažinimo klausimą nors iki 101 Seimo nario, nes ir rinkėjų jau trečdaliu sumažėjo.

 Kažkas labai norėtų, kad Lietuva taptų zombių valstybę, kur gyvena vien debilai, nieko nemąstantys, aklai vykdantys bet kokius nurodymus, nedrįstantys nė žodžio ištart, siekiant apginti valstybę ir visuomenę. Tada reikėtų iš mūsų Konstitucijos išbraukti žodžius: „demokratinė valstybė“ ir įrašyti: „teismokratinė valstybė“, kur nebebus nei Seimo, nei Prezidento. Arti milijono tautiečių  duonos ir tiesos jau ieško svetur. Ar neateis toks metas, kai šalyje beliks vien pensininkai ir „zombiuotos“ tautos likučiai?

Artėja rinkimai į Seimą. Gal naujai išrinkta valdžia pagaliau supras, kad ji privalo vykdyti savo valstybės Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas ir tarnauti tik savo TAUTAI - VISAI VISUOMENEI.

          Stanislovas  Stulpinas

          2012 m. rugsėjis 6 d.

Tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.